Užduokite klausimą

Namų apsaugai elektroninis sargas

Pigiausia būsto apsauga – gerai užsklęsti langai bei durys ir… kasnakt savo namus saugantis šeimininkas. Tačiau kam tos bemiegės naktys, jei galima namų saugumą patikėti tikslioms, visuomet budrioms ir į menkiausią signalą reaguojančioms elektroninėms apsaugos technologijoms. Kaip išsirinkti tinkamą būsto apsaugos sistemą, kaip šios sistemos veikia ir kiek gali kainuoti atskleis mūsų saugos sistemų specialistai.

Elektroninė patalpų ar teritorijos signalizacija, priklausomai nuo sistemos, gali būti tik garsinė arba susieta su saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu – suveikus saugomo objekto signalizacijai, „Ekskomisarų biuro“ greitojo reagavimo grupė į saugomą objektą atvykstanedelsiant. Kėsinantis įsilaužti į saugomą objektą ar iškilus kitai grėsmei, greitojo reagavimo grupė imasi visų būtiniausių priemonių užkirsti kelią nusikaltimui ir sulaiko jį padariusius asmenis. Prireikus, saugos darbuotojai iškviečia greitąją pagalbą, gaisrininkus ar kitas gelbėjimo tarnybas. Anot specialisto, jei būsto šeimininkai skyrė lėšų ir įsirengė apsaugos sistemą, patartina nepagailėti dar 35 Lt/mėn. (turintiems butą) ar apie 60 Lt/mėn. (turintiems namą) ir susieti signalizaciją su saugos tarnybos centriniu pultu.

„Apsaugos sistema, priklausomai nuo būsto šeimininko poreikių, gali reaguoti į judesius, garsus, stiklo dūžius, sienų ardymą, durų ar langų atidarymą, patalpoje esančius dūmus ar staiga pakilusią oro temperatūra, vandens nutekėjimą, elektros įtampos dingimą. Kokia signalizacija geriausiai užtikrins būsto saugumą, pataria nemokamai į namus atvykstantys mūsų ekspertai, kurie įvertina aplinką ir nustato objekto rizikos lygį“
Rizikos lygis priklauso nuo daugelio aplinkos veiksnių ir patalpų išdėstymo, pvz., kelintame aukšte yra butas arba kiek aukštų yra šeimininkų name, kiek yra durų, balkonų, terasų bei langų, ar šalia yra kitų pastatų, želdinių, medžių, tvorų, ar greta yra miškas, vandens telkinys, ar namuose gyvena augintinis.
Norintiems įsirengti signalizaciją, patariama į saugos tarnybą kreiptis dar prieš būsto įrengimą ar remontą: „Laidinės apsaugos sistemos yra pigesnės, tačiau signalizacijos laidus reikia išvedžioti po būsto grindų ar lubų danga. Jei būstas yra ką tik įrengtas, laidai interjero nepapuoš. Todėl tokiais atvejais siūlomos bevielės apsaugos sistemos.“
Apsaugos sistemą sudaro: įvairius signalus gaunantis ir apdorojantis objekto apsaugos pultas (centralė), valdymo pultelis (dar vadinamas klaviatūra), įvairūs jutikliai ar vaizdo stebėjimo įrenginiai. Apsaugos sistemos signalus centrinis pultas gali gauti trimis būdais: telefono linija, GPRS siųstuvu, į kurį įdedama SIM kortelė, bei radijo bangų siųstuvu. Pastaruosius du prietaisus galima įsigyti arba išsinuomoti – tai patartina tiems, kas nuomojasi būstą ar keisti gyvenamąją vietą.
Įsirengti signalizaciją namuose kainuoja ne tiek jau daug. Pavyzdžiui, ketvirtame aukšte iš penkių esančiame bute pakanka įrengti pagrindinių durų apsaugos sistemą, vidinę sireną ir klaviatūrą. Tokia sistema patikimai saugotų būstą ir kainuotų iki 600 Lt
„Jei kartu su šeimininkais gyvena ir katė ar šuo, diegiami davikliai, kurie reaguoja į sunkesnius judančius objektus. Jei šeimininkai signalizaciją nori įjungti miegodami, kiekviename gyvenamojo namo aukšte galima įrengti atskirus valdymo pultelius arba nešiojamąjį valdymo pultelį. Toks techninis sprendimas ypatingai išpopuliarėjo po padažnėjusių vagysčių naktį, kai visas turtas išnešamas šeimininkus užmigdžius specialiomis dujomis. Prie kiekvienos signalizacijos patarčiau įrengti priešgaisrinę sistemą. Patogu tai, kad tokia sistema veikia net neįjungus signalizacijos, t.y. temperatūros davikliai virtuvėje ar dūmų davikliai kituose kambariuose veiks 24 val. per parą“
Gyventojus patikimai saugo ir pavojaus mygtukas. Jis gali būti įrengtas valdymo pulte arba mažame nešiojamame siųstuve. Paspaudus tokį mygtuką garsinė signalizacija neįsijungia, tačiau saugos tarnybos darbuotojai gauna pranešimą apie gyventojui iškilusį pavojų ir nedelsiant siunčia ekipažą į įvykio vietą. Nešiojamą mygtuką galima pasidėti prie lovos, turėti su savimi automobilyje ar kišenėje – jei būdami kieme pastebėsite, kad jums gresia pavojus, net nereikės grįžti namo, kad apie tai praneštumėte saugos tarnyboms.
„Tokiu mygtuku patogu naudotis ir vaikams. Jei namuose iškyla pavojus, jiems tereikia paspausti vieną mygtuką ir nereikia ieškoti specialiųjų tarnybų telefono numerio – mažieji dažnai pasimeta ir ne visada prisimena, kokiu numeriu reikia skambinti ištikus nelaimei“
Būsto aplinką galima fiksuoti vaizdo kameromis. Jos gali filmuoti spalvotai, nespalvotai ar tamsoje. Vaizdą galima įrašyti arba kamerų filmuojamą vaizdą tiesiogiai transliuoti centriniame stebėjimo pulte.
„Visuomet patartina kamerą susieti su centriniu stebėjimo pultu. Mat naudos iš įrašymo įrenginio yra mažai – tai turto neapsaugo, o tik įamžina vagystę. Jei vaizdą stebi saugos tarnybos darbuotojas, įsilaužus į saugomą teritoriją reaguojama akimirksniu ir turtas lieka apsaugotas. Klientui pageidaujant, vaizdas gali būti stebimas ne visą parą, o tik tam tikromis paros valandomis ar savaitės dienomis“
Apsaugos sistemos vien signalizacija namuose neapsiriboja – galima saugoti ir visą būsto teritoriją. Tai atlieka lauko barjerais vadinamos sistemos. Pvz., aplink namą esančią teritoriją galima apjuosti radijo bangų siena. Ją kirtusį įsilaužėlį iškart užfiksuoja signalizacija. Tokiu būdu aptinkamas prie namo net neprisilietęs vagis.
Taip pat elektroninės apsaugos sistemos sėkmingai saugo gyvenamųjų namų kvartalus ar daugiabučiuose esančias požemines automobilių stovėjimo aikšteles.
Gyventojams siūlome itin paprastą, bet patikimą būsto apsaugos sprendimą – „e–Spąstus“. Tai tokia nedidelė dėžutė, kurią tereikia įjungti į elektros lizdą, pastatyti koridoriuje ar prie buto durų ir į reikiamą pusę nukreipti judesio jutiklius. Į buto ar balkono duris, svetainę, seifą, vertingą kolekciją ir kitus svarbius objektus nukreipti jutikliai jungiami mobiliuoju telefonu.“
Svarbu ir tai, kad jungimo skambučiai vartotojui nieko nekainuoja. Tai labai patogi paslauga netikėtai į kelionę išsirengusiems gyventojams, kurie nenori palikti namų be priežiūros. Mėnesinis „e–Spąstų“ paslaugos mokestis, į kurį įskaičiuojama reagavimo paslauga, įrangos nuoma ir ryšys, yra 99 Lt.
„Dar viena itin paprasta apsaugos priemonė – „SOS skambutis“. Jos vartotojui tereikia paspausti savo mobiliojo telefono specialiai užprogramuotą mygtuką ir saugos tarnybos darbuotojai akimirksniu gauna iškvietimą su visa reikiama informacija. Ši informacija yra suderinama prieš pasirašant sutartį: detalus maršrutas, kuriuo greičiausiai pasiekiamas pagalbos kviečiantis asmuo, durų ar telefonspynės kodas, be to, šie ekipažai turi raktus nuo vartų ar pultelį gatvės užtvarui pakelti. Todėl į nelaimę patekęs žmogus pagalbos sulaukia itin operatyviai“