Užduokite klausimą

Saugos eksperto žodis: “Lietuva – suklastotų prekių tranzito šalis”

2011 m. Lietuvos muitinės pareigūnai nustatė du kartus daugiau suklastotų prekių gabenimo atvejų nei tuo pat metu 2010 m. Sausį-lapkritį sulaikyta 191 tūkst., kaip įtariama, suklastotų prekių. Dažniausiai klastojami drabužiai, avalynė, aksesuarai, žaislai ir vaistai. Muitinės teigimu, jie siunčiami iš Kinijos, Indijos, Singapūro ir JAV. Suklastotas prekes vertinantys ekspertai pažymi, kad Lietuva yra tapusi tokių prekių tranzito šalimi.

Nuotraukoje matote suklastotų, neteisėtai į Lietuvą atvežtų pesticidų pakuotes. Nuotrauka R.Danisevičius

Nors tikrųjų šios nusikalstamos veikos mastų prognozuoti nesiryžtama, ekspertai vertina, kad klastočių gabenama keliolika kartų daugiau nei užfiksuoja teisėsaugos institucijos. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmoji – atskirti suklastotas prekes nuo originalių gali tik specialiai parengti ir reikiamų žinių turintys specialistai, todėl dauguma jų neidentifikuojamos. Kita priežastis – Lietuvos įstatymų bazė yra pakankamai švelni ir tokius nusikaltimus vykdantiems asmenims skiriamos baudos neprilygsta jų nelegaliai gaunamam uždarbiui. Dar kita – Lietuva su Latvija ir Lenkija turi vidaus sienas, per kurias vykstama be muitų kontrolės.
Kitose Europos Sąjungos valstybėse už suklastotų prekių gaminimą, gabenimą ir platinimą gresia baudžiamoji atsakomybė, o baudos gali sudaryti kelis šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų – jei gamintojas kreipsis į teismą, nusikaltėlis turės pakloti milijonus už galimai patirtą žalą. Tuo tarpu Lietuvoje už falsifikuotų prekių platinimą skiriama iki 1,5 tūkst. litų administracinė bauda arba simbolinė bausmė už prekės ženklų klastojimą.

Baudžia ir pirkėjus

Europos vartotojų centras skelbia, kad kitose ES valstybėse baudžiami ne tik klastočių gamintojai ar platintojai, bet ir vartotojai. Pavyzdžiui, Belgijoje ir Austrijoje vartotojai, įsigiję suklastotas prekes, nėra baudžiami tik tie pirkėjai, kurie nežinojo apie suklastojimo faktą, tačiau Liuksemburge, Latvijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose bausmės neišvengia visi suklastotas prekes įsigiję pirkėjai.
Lietuvoje bent jau kol kas įstatymai suklastotų prekių pirkėjams bausmių nenumato. Tačiau jei vartotojas įsigytų tokią prekę ir ją nuspręstų parduoti, jam galiotų baudžiamojo kodekso 204 str., kuriame numatyta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, bauda, viešaisiais darbais, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų .Už šias veikas atsako ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

Nuo gumos iki trąšų

Su ekonominių nusikaltimų policijos bei muitinės tyrėjais bendradarbiaujantys „Ekskomisarų biuro“ specialistai atstovauja žinomų kompanijų interesus. Pasak prekės ženklų apsaugos grupės vadovo Rimgaudo Pilkos, dažniausiai organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms Lietuva ar Latvija yra tik tranzitinė stotelė, o dauguma prekių yra realizuojamos kitose šalyse.
„Klastojama viskas – nuo kramtomosios gumos ir cigarečių iki kompiuterinės technikos, įrengimų, maisto produktų ar trąšų. Pavyzdžiui, pesticidų neteisėto verslo apyvarta Lietuvoje yra keli šimtai milijonų litų. Tai beveik nenusileidžia cigarečių kontrabandai ir narkotikų platinimo mastams. Lietuva ir Latvija yra patrauklios tranzito šalys dėl neišplėtotos teisinės bazės ir geografinės padėties, be to, turime jūrų uostą. Prekės klastojamos taip profesionaliai, kad nepatyrę vargiai ar atskirtų, kuris gaminys yra originalus, o kuris – ne. Tai gali įvertinti tik specialiai apmokyti ir patirties turintys specialistai. Vertinant, pavyzdžiui, pesticidų kilmę, būtina atlikti laboratorinius tyrimus ir ištirti chemikalų sudėtį. Teikdami prekinių ženklų apsaugos paslaugą dažnai vykstame į užsienio šalyse organizuojamus mokymus, kur kompanijų atstovai atskleidžia jų gaminių subtilybes, mokomės vertinti originalius gaminius, sužinome gamintojų įdiegtus saugiklius ir užslėptas detales, leidžiančias atskirti originalą nuo klastotės. Tokie mokymai vyksta nuolat, nes kiekvienais metais gamintojai įdiegia vis daugiau saugiklių – keičia gaminių sudėtį, gamybos technologijas, pakuotės elementus“, – pasakoja R. Pilka.

Grūdus nuo pelų

Specialisto teigimu, dažnai suklastos prekės į Europą gabenamos deklaruojant, kad tai yra originalūs gaminiai, slepiant jas kituose gaminiuose, jų pakuotėse ar įrengiant specialias slėptuves. Realizuojant tokias prekes Lietuvoje išmonės taip pat netrūksta.
Kaip pirkėjams atskirti, ar pardavėjų siūloma prekė yra originali? R. Pilka teigimu, akivaizdus rodiklis yra gaminio kaina.
„Neturint specialių žinių beveik neįmanoma atpažinti, ar įsigytas kompiuteris yra nesuklastotas. Tačiau tai gali parodyti jo kaina – dažniausiai suklastotos prekės kainuoja du kartus pigiau nei tikrąjį prekės ženklą atstovaujantys gaminiai. Praktikoje esame patyrę, kad jomis gali prekiauti ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės, dažniau – elektroninės parduotuvės. Todėl patariame užsukti į gamintojo puslapį, kuriame nurodyti jų gaminius Lietuvoje platinantys atstovai, pateikiami jų kontaktai. Taip pat atidžiai apžiūrėkite įsigyjamą prekę – gamintojo ženklas ar pavadinimas turi atitikti originalą“, – sako „Ekskomisarų biuro“ prekės ženklų apsaugos grupės vyriausiasis specialistas Giedrius Žala.
Įtarę, kad įsigijote suklastotą prekę, būtinai kreipkitės į vartotojų teises atstovaujančias institucijas, policiją, prekę pardavusią įmonę ir gamintojo atstovą. Jei gamintojas Lietuvoje atstovo neturi, patartina susisiekti su juo internetu – kontaktus rasite oficialiose svetainėse, o siųsdami laišką nepamirškite pridėti gaminio nuotrauką.
„Žinomi gamintojai ar jų atstovai visuomet operatyviai reaguoja į klientų užklausas ir, siekdami išaiškinti suklastotų prekių platintojus ir gamintojus, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, o pirkėjui atlygina jo patirtus nuostolius – grąžina sumokėtus pinigus arba pakeičia prekę originaliu gaminiu. Taip siekiama išlaikyti gerą vardą, kad klientai nenusiviltų gaminių kokybe. Atvirai sakant, žinomos kompanijos į kovą su klastotojais ir kontrabandininkais stoja ne saugodamos savo pelnus, o siekdamos apginti savo įvaizdį ir gerą vardą – joms svarbu nenuvilti nė vieno pirkėjo, net ir to, kuris įsigijo sukčių pagamintus gaminius“, – sako R. Pilka.

Palieka nuodų

„Ekskomisarų biuro“ specialisto teigimu, suklastotus gaminius perkantys gyventojai rizikuoja ne tik išmesti pinigus į balą, bet ir įsigyti nuodų. Suklastotas prekes nusikaltėliai gamina visiškai nepaisydami saugumo reikalavimų, nežiūrėdami, kokias medžiagas naudoja. Jiems svarbiausia – pelnas.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje (taip pat ir Azijos šalyse) tarpsta padirbti pesticidai. Jais daržoves ir kitus augalus trešiantys ūkininkai iš tiesų ant pasėlių pila nemenką dozę nuodingų ir žmogaus sveikatai bei aplinkai itin kenksmingų medžiagų. Taip yra dėl to, kad nusikaltėliai į pesticidus įdeda ne tik veikliųjų medžiagų, bet nepašalina nuodingų cheminių junginių, kurių poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai dažniausiai yra sunkiai prognozuojamas. Pernai Lietuvos augalų apsaugos asociacijos užsakymu atlikta Lietuvos ūkininkų apklausa parodė, kad 23 proc. respondentų netiesiogiai prisipažino naudojantys nelegalius pesticidus. Mūsų ir asociacijos vykdomo bendro projekto metu išaiškėjo, kad tai galimai daro kas antras šalies ūkininkas“, – sako „Ekskomisarų biuro“ prekės ženklų apsaugos grupės vadovas.