Šildymo sezonas jau įsibėgėjo visoje Lietuvoje, atnešdamas ne tik šilumą į namus, bet ir naujus iššūkius bei rizikas. Dauguma gyventojų kliaujasi patogiu centriniu šildymu, tačiau nemaža dalis namų ūkių yra šildomi alternatyviais būdais – dujomis, kietuoju kuru, elektra. Todėl šildymo sezono metu padidėja gaisrų rizika. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistiniai duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu gaisrų skaičius paprastai išauga, dažnai, dėl netinkamo šildymo įrangos naudojimo ir priežiūros bei dūmų detektoriaus nebuvimo.
Jaukūs ir saugūs namai: šiluma neturi kelti rizikos
Gaisrų, susijusių su šildymo sistemomis, skaičius kasmet šiek tiek mažėja, tačiau rizika niekada nebūna lygi nuliui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki šių metų lapkričio pab., užfiksuoti beveik 2000 šildymo sistemų gaisrai, o tai 14,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2023 metais. Tačiau žmonės vis dar žūsta gaisruose. Situaciją komentuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė:
„Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus, lapkričio–gruodžio mėnesiais, gaisruose žuvo 112 žmonių, t. y. vidutiniškai po 11 gyventojų per mėnesį.
Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai. Būtina reguliariai prižiūrėti šildymo sistemas, valyti dūmtraukius, atkreipti dėmesį į elektros instaliacijos būklę bei įsirengti dūmų detektorius, kurie padeda anksti aptikti gaisrą ir užtikrinti gyventojų saugumą.“
Dūmų detektorius – gyvybes ir turtą gelbstintis įrenginys
Kalbant apie gaisrinę saugą, svarbu ne tik tinkama šildymo sistemų priežiūra, bet ir papildomos saugumo priemonės. Tai dūmų detektoriai, kuriuos privaloma turėti kiekvienuose namuose. Tačiau jie gali būti naudojami ne tik pavieniui, bet ir integruojami į jau egzistuojančias namų apsaugos sistemas. Apie tokių integruotų sistemų privalumus pasakoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:
„Gaisras – tai daugiausiai žalos padaranti nelaimė. Tad į jo prevenciją reikia žiūrėti rimtai, o ypač – šildymo sezono metu. Tam reikia naudoti dūmų detektorius, kurie aptinka kylančius dūmus bei anglies monoksido (CO) detektorius, kurie skirti aptikti nuodingas bespalves ir bekvapes anglies monoksido dujas, dar joms per daug neišplitus. Tiek dūmų, tiek CO detektoriai įspėja gyventojus garsiniu signalu. Kuo anksčiau aptinkamas gaisras, tuo daugiau laiko gyventojai turi atitinkamai sureaguoti arba evakuotis. Vadinasi, ankstyvas įspėjimas gali padėti apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo didesnės žalos, o tai ypač svarbu nakties metu.“
Norintys pažangesnių sprendimų gaisro išplitimo prevencijai, savo namuose gali įrengti namų apsaugos sistemą su kombinuotais priešgaisriniais davikliais. Taip signalizacijos sistema su perimetro ir patalpų judesio jutikliais, vaizdo kameromis, apsaugos ne tik nuo vagišių, bet ir užtikrins įspėjimą apie kylantį gaisrą keliomis skirtingomis priemonėmis:
„Pažangi priešgaisrinė sistema gali aptikti dūmus, karštį ir CO vienu metu, todėl papildomai diegiami ir šilumos detektoriai, kurie fiksuoja netikėtai pakilusią temperatūrą patalpose ir įspėja gyventojus. Pavyzdžiui, jei elektrinis radiatorius smarkiai perkaistų, dūmų detektorius apie tai neįspės, nes dūmai dar nesusidarytų. Tačiau šilumos jutiklis į tai sureaguos ir atitinkamai įspės gyventojus.
Galų gale, maksimaliam saugumui užtikrinti, tokios priešgaisrinės sistemos turėtų būti prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Taip gyventojai galės būti ramūs dėl savo turto saugumo net ir tada, kai yra išvykę, nes signalas apie kylantį gaisrą saugos tarnybai bus perduotas automatiškai. Tokiu atveju nedelsiant siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas, kuris, esant poreikiui, taip pat informuoja kitas tarnybas, kad turtas būtų kuo greičiau apsaugotas, o gaisras neišplistų“, – paaiškina D. Pocius.
Mažos klaidos, lemiančios skaudžias pasekmes
Viena iš dažniausių gaisrų šaltuoju metų laiku priežasčių – netinkama šildymo sistemų priežiūra ir eksploatacija. Šias namų šeimininkų klaidas komentuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė:
„Netinkama priežiūra – tai per retai valomi kaminai, dūmtraukiai, ar atliekama nepakankama šildymo įrenginių patikra. Gaisro ar apsinuodijimo smalkėmis riziką didina ir netinkamo kuro naudojimas, kai deginamos šlapios malkos ar, dar blogiau, įvairios atliekos. Taip pat ir perkaitinimas, kai šildymo įrenginiai naudojami intensyviau nei leidžia gamintojo rekomendacijos.
Visų šių klaidų galima išvengti atliekant reguliarią priežiūrą ir patikrą bei naudojant tinkamą kurą. Įrengiant šildymo įrenginius, būtina išlaikyti bent minimalius atstumus iki degių medžiagų. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m iki pakuros. Taip pat draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.“
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį ir į elektrinį šildymą. Nors jame nenaudojamas kuras ir nėra tiesioginės liepsnos, tai nereiškia, kad jis nekelia gaisro pavojaus. Elektrinio šildymo įrenginiai ir elektros instaliacija namuose turi būti tvarkingi, be pažeidimų, o įvairius gedimus būtina šalinti nedelsiant.
„Gaisrinės saugos reikalavimai yra aktualūs visoms šildymo sistemoms, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Skirtingos šildymo sistemos turi specifinių gaisro rizikos veiksnių, todėl būtina atsižvelgti į kiekvienos sistemos ypatybes. Patariame ne tik įsirengti autonominius dūmų detektorius, bet ir turėti gesintuvą, kad galėtumėte greitai reaguoti į galimas avarines situacijas“, – papildo priešgaisrinės saugos specialistė I. Meškauskaitė.
Trys priešgaisrinės saugos elementai, kuriuos turite žinoti
Apibendrinus specialistų pastebėjimus ir rekomendacijas, galima išskirti tris svarbiausius dalykus, kuriuos būtina prisiminti kiekvieno šildymo sezono metu. Pirmieji du – prevencinio pobūdžio, o trečiasis – žalos sumažinimui:
1. Reguliari šildymo sistemų priežiūra;
2. Tinkama jų eksploatacija laikantis gamintojo instrukcijų ir rekomendacijų;
3. Ankstyvo įspėjimo apie kylantį gaisrą priemonės – dūmų detektoriai arba priešgaisrinės signalizacijos.
Tai ne tik sumažins gaisro riziką, bet ir išgelbės gyvybes bei sumažins galimą žalą kritiniu momentu. Be to, gerai prižiūrima šildymo sistema tarnaus ne tik ilgiau, bet ir veiks efektyviau – tad ja pasirūpinti būtina ne tik dėl saugumo.
Nepamirškite periodiškai patikrinti ir pačių dūmų detektorių ar priešgaisrinės signalizacijos – jie turi veikti nepriekaištingai, o iškilusius gedimus būtina nedelsiant pašalinti. Apmokykite bazinių priešgaisrinės saugos įgūdžių visus savo šeimos narius, ypač mažuosius ir senjorus. Kiekvienuose namuose turėtų būti ir gesintuvas. Jį laikykite visiems šeimos nariams žinomoje vietoje, mokėkite juo naudotis ir periodiškai patikrinkite jo galiojimo laiką. Gesintuvas gali padėti užgesinti mažus gaisrus ar bent jau pristabdyti jų plitimą kol sulauksite pagalbos.
Periodiškai iškyla atvejų, kai įvykdomos didelės apimties vagystės iš gyvenamųjų namų ir butų, o tai kelia klausimą – ar mūsų namai iš tiesų yra saugūs? Nors statistika rodo, kad vagysčių, padarytų įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, mažėja, bendras tokių nusikaltimų skaičius vis dar išlieka reikšmingas.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki šių metų rugsėjo užregistruotos 553 vagystės, kai įsilaužiama į gyvenamąsias patalpas. Lyginant su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 726, o 2021 ir 2022 metais, tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo kiek daugiau: atitinkamai 822 ir 812. Butai apvagiami rečiau, o privatūs namai – dažniau. Tačiau mažėjantis vagysčių skaičius nereiškia mažesnių nuostolių. Augant pragyvenimo lygiui, proporcingai didėja ir pavogto turto vertė. Situaciją komentuoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:
„Vagys evoliucionuoja kartu su technologijomis ir besikeičiančia namų ūkių demografija, todėl jie tampa išrankesni: daugiau dėmesio skiriama didesnės vertės turtui. Tad net ir tobulėjant saugumo ir nusikaltimų prevencijos priemonėms, didėjanti daiktų vertė vis tiek gali lemti didelius nuostolius. Ši tendencija pastebima ir kitose šalyse.
Kalbant apie pažangias, vagišių naudojamas technologijas, galima pateikti tokį pavyzdį kaip signalų slopintuvų naudojimą. Jie izoliuoja GSM ryšį, todėl saugos tarnybos negauna pranešimo apie suveikusią apsaugos sistemą. Atitinkamas priešnuodis būtų naudoti šviesolaidinį internetą ir apsaugos sistemą prijungti prie jo papildomai. Tai vienas iš daugelio atvejų, kurie parodo, kad namų šeimininkai turėtų skirti daugiau dėmesio savo turto apsaugai ir vagysčių prevencijai.“
Saugesni namai prasideda nuo pačių šeimininkų
Planuodami vagystes vagys atsižvelgia ne tik į potencialaus laimikio vertę. Atsižvelgiama ir į tai, kurie namai yra lengviausiai pažeidžiami. Čia jiems savotiškai „padeda“ patys namų šeimininkai, nesąmoningai padarydami klaidų, kurios tik pakviečia vagišius į svečius.
„Vagys dažniausiai kėsinasi į tuos namus, kuriuose pro langus ar kieme matomi brangesni daiktai, atvirai stovi prabangesni automobiliai, nėra tvoros ar ji pilnai neužbaigta, nesimato apsaugos sistemų. Silpnas vietas išduoda ir stumdomos terasų durys, silpni garažo vartų užraktai, bei pirmo aukšto langai“, – įžvalgomis dalijasi D. Pocius.
Tačiau šias spragas galima nesudėtingai ištaisyti ir gana paprastomis prevencinėmis priemonėmis: „Pirmiausia – pokytis turi įvykti namų šeimininkų įpročiuose. Apie 27% namų ūkių, net ir turėdami apsaugos sistemas, jų neįjungia arba pamiršta įjungti. Rekomenduojama net ir trumpai paliekant namus – visada aktyvuoti apsaugos sistemas. Taip pat reikėtų vengti laikyti brangius daiktus matomose vietose ir (ar) nesidalinti apie savo ilgesnes keliones socialiniuose tinkluose. Svarbu užtikrinti namų saugumą įvairiomis apsaugos priemonėmis: lauko ir terasų duryse, langų užraktuose reikia naudoti aukštos kokybės spynas ir papildomas fiksavimo priemones. Langus galima apklijuoti plėvelėmis, saugančiomis nuo stiklo išdaužimo. Iš patirties matome, jog tai gerokai apsunkina vagių darbą“, – papildo saugumo ekspertas D. Pocius.
Geriausiai saugos modernios technologijos
Aukščiau minėtos priemonės yra labiau pasyvaus pobūdžio. Atkaklūs vagišiai, turėdami pakankamai laiko ir priemonių, galiausiai apeina ir jas. Todėl geriausia imtis proaktyvių priemonių, kurios namų turto saugumą sustiprins keleriopai.
Tai signalizacijos bei vaizdo stebėjimo kameros. O moderniausios sistemos vien tuo neapsiriboja – jose derinami keli skirtingi sprendimai, kurie padeda sukurti vieningą namų apsaugos ekosistemą.
„Šiuolaikinėse namų apsaugos sistemose sklandžiai integruojamos net ir išmaniosios kameros, kurios gali aptikti judesį, atpažinti šeimininką dirbtinio intelekto pagalba ir stebėti aplinką net visiškoje tamsoje. Papildomo saugumo suteikia ir pažangios išmaniosios spynos, atrakinamos išmaniaisiais telefonais arba biometriniais duomenimis. Įmanoma pritaikyti ir dirbtiniu intelektu valdomus išmaniuosius garsiakalbius. Pavyzdžiui, „Amazon Alexa” virtualus asistentas gali klausytis namų aplinkos kai nieko nėra namie ir įspėti šeimininkus kai bus aptikta garsinių įsilaužimo požymių arba automatiškai įjungti šviesą.
Į namų apsaugos sistemas integruojami ir įvairūs išmanieji jutikliai, kurie aptinka įsilaužimus, dūmus, anglies monoksidą ir vandens nuotėkį ir apie tai iš karto praneša namų šeimininkams ir saugos tarnybai. Galų gale, saugumui praverčia net ir tokia smulkmena, kaip prie durų skambučio integruota vaizdo kamera”, – papildo ekspertas D. Pocius.
Nebaigtų, vis dar statomų namų apsaugai galima pasitelkti mobilias, belaides apsaugos sistemas. Vien jų buvimas statybų aikštelėje veikia kaip stipri atgrasomoji priemonė, nes objektas bus stebimas visą parą.
Svarbu nepalikti net ir smulkių saugumo spragų
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius atkreipia dėmesį ir į keletą smulkesnių namų šeimininkų klaidų bei kaip jas išspręsti, kad namai taptų vagišiams nepatrauklia tvirtove:
„Nepasitikėkite vien vaizdo kamerų atmintimi. Vaizdo įrašai turėtų būti saugomi ir debesų saugykloje. Tad net ir fiziškai sugadinus kameras, įrašus vis tiek galėsite peržiūrėti ir perduoti teisėsaugai. Venkite palikti „akląsias zonas“ – lauko kameros turėtų fiksuoti visą teritorijos vaizdą nepaliekant nepadengtų vietų. Idealiu atveju, šeimininkams sutikus, galima perduoti vaizdą į saugos tarnybos valdymo ir stebėjimo centrą.
Taip pat, jei turite įdiegtą išmaniųjų namų sistemą ar bent jau laikmatį šviesos šaltiniams valdyti – išnaudokite jų galimybes. Jie gali vakarais automatiškai įjungti šviesą. Vadinasi, net ir nebūdami namuose galėsite imituoti, kad kažkas yra namie. Judesio jutikliai, įjungiantys apšvietimą lauke, taip pat pasitarnaus kaip puiki atgrasymo priemonė. Dar vienas sumanus sprendimas – tai perimetro signalizacija. Užfiksavusi įsibrovimą į namo teritoriją, apie jį tokia sistema praneš anksčiau: padės identifikuoti pažeidėją dar jam nepatekus į patalpas, o atvykstantis ekipažas ne tik užkardys nusikaltimą, bet ir spės sulaikyti pažeidėjus.“
Visų šių saugumo priemonių – pasyvių ir aktyvių – visuma gali pasirodyti kaip didelė investicija. Tačiau finansiniai nuostoliai, žalos administravimui sugaištas laikas, patirtas stresas ir padarinių likvidavimas kainuoja gerokai daugiau. Namų, uždirbto turto ir artimųjų saugumas yra neįkainojami.
Spalio 17-osios vakarą į Lietuvos nacionalinę filharmoniją rinkosi elegantiškai pasipuošę garbūs svečiai paminėti svarbią progą – saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ 30 metų jubiliejų.
Šis šventinis renginys – tai ne tik proga pažymėti tris dešimtmečius, per kuriuos „Ekskomisarų biuras“ užtikrino saugumą ir ramybę Lietuvoje, bet ir atskleisti įmonės pasiekimus, iššūkius ir ateities vizijas.
Dėl šios priežasties į renginį atvyko įmonės klientai, partneriai bei darbuotojai – nes jie kartu pasiekė tai, kuo yra šiandien. Vyraujant šventinei atmosferai raudonuoju kilimu žengė tokie svarbūs svečiai kaip Lietuvos laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir kiti.
Dar prieš renginį įmonės steigėjai Alvydas Sadeckas ir Petras Liubertas prisiminė, kad idėja kurti bendrovę kilo iš didžiulio entuziazmo. Tuomet, 1994 metais, įmonei dar teko glaustis mažame bute Žvėryne, Kęstučio gatvėje, tačiau dabar – tai klestinti rinkos lyderė, turinti puikią reputaciją ir klientų pasitikėjimą.
Įmonės steigėjai pridėjo, kad šiuo metu „Ekskomisarų biuras“ saugo daugiau nei 23 000 objektų, o komandą sudaro beveik 1800 darbuotojų. „Viskas prasideda nuo tikėjimo. Mes buvome tikri, kad įdėtas sunkus darbas nenueis perniek, kad esame reikalingi ir galime padėti žmonėms. Dabartinis rezultatas, be abejonės, pranoksta visų mūsų lūkesčius“, – kalbėjo A. Sadeckas. „Šis jubiliejus – tai įrodymas, kad begalinis ryžtas ir sunkus darbas duoda savo vaisius. „Ekskomisarų biuru“ yra pasitikima jau 30 metų ir šis rezultatas retai bendrovei yra pasiekiamas“, – gražių žodžių negailėjo P. Liubertas.
Prie sveikinimų svarbia proga prisidėjo ir įmonės generalinis direktorius Vytautas Labeckas.
„Sunku patikėti, kad „Ekskomisarų biurui“ beveik tiek pat metų, kiek mūsų šalies Nepriklausomybei. Gimęs iš buvusių pareigūnų didžiulio noro, kad mūsų piliečiai jaustųsi kuo saugiau, dabar įmonė didžiuojasi būdamas didele atsakingų ir darbščių saugos tarnybos darbuotojų bendruomene, kuri rūpinasi mūsų visų ramybe“, – teigė jis.
Šventės metu įsiamžinę ilgai atmintyje išliksiančiuose kadruose svečiai patraukė į koncertų salę, kur aidėjo padėkos kalbos ir sveikinimai. Aidint garsiems plojimams, pristatyti Gabrielės Martirosian, į sceną žengė „Ekskomisarų biuro“ veidai – V. Labeckas, A. Sadeckas ir P. Liubertas.
Aidint garsiems plojimams, pristatyti Gabrielės Martirosian, į sceną žengė „Ekskomisarų biuro“ veidai – V. Labeckas, A. Sadeckas ir P. Liubertas.
„Prieš ketvirtį amžiaus šioje salėje, šioje scenoje „Ekskomisarai“ šventė pirmąjį savo penkių metų jubiliejų. Praėjo 25-eri metai ir už tai visų pirma ačiū jums – mūsų partneriams, kurie patikėjo savo šeimų, turto, savo namų saugumą mums. Tai įpareigoja. Labai dėkoju „Ekskomisarų biuras“ žmonėms – kas mes be jūsų. Tai, kad šiandien šioje šventėje dalyvauja keturi policijos generaliniai komisarai byloja, kad mes per 30 metų viską padarėme gerai. Linkiu, kad visą laiką mus suptų saugi aplinka“, – padėkos žodį skyrė P. Liubertas.
Į sceną žengė ir A. Sadeckas, kuris susirinkusiesiems skyrė gražius žodžius. „Prieš 30 metų nutarėme, kad mes ir prie mūsų prisijungę iš tarnybos išėję pareigūnai gali atnešti naudą visuomenei. Ačiū Dievui, kad tada surinkome gražų, tvirtą kolektyvą. Reikia pasidžiaugti, kad mūsų bendrovė įnešė indėlį, jog Lietuvoje būtų gyventi saugu, kad verslas, žmonės jaustųsi saugiai“, – kalbėjo A. Sadeckas.
„Ekskomisarų biuro“ steigėjas taip pat negailėjo padėkų bendrovės partneriams, kurie, pasak jo, padeda augti. „Jūsų dėka mes tobulėjame. Mūsų glaudus ryšys duoda naudą“, – džiaugėsi A. Sadeckas.
Tarti sveikinimo žodį į sceną žengė ir saugos tarnybos generalinis direktorius V. Labeckas.
„Šiandienos tema yra sakyti ačiū. Prieš 30 metų du žmonės sukūrė šią įmonę. Galbūt jie nelabai gerai žinojo, ką daro, bet pasiryžimas buvo didelis ir prisiimti atsakomybę, kad mes saugosime Lietuvą – turtą, žmones, sveikatą – didžiulis iššūkis. Nuo pat pradžių įmonėje jie pradėjo kelti pasitikėjimo kultūrą. Be pasitikėjimo šiame versle neįmanoma – pasitikėjimo savimi pačiu, partneriu, kolega. Ir šiandien tai yra viena pamatinių „Ekskomisarų biuro“ vertybių“, – dėkojo įmonės direktorius.
V. Labeckas pridėjo, kad per tris dešimtmečius įmonė stulbinamai išaugo. „Jūs gal netikite, bet mes kiekvieną rytą keliamės su mintimi, ką galime padaryti geriau, ką galime įgyvendinti, sugalvoti. Ačiū klientams, partneriams.
Šiandien bandžiau suskaičiuoti – per tris dešimtmečius bent vieną valandą, nors vieną dieną kasdien biure dirbo dešimtys tūkstančių žmonių. Visi jie įnešė savo dalį. Mes į praeitį žiūrime su pagarba ir pasididžiavimu, ateitį matome šviesią, o šiandien yra šventė“, – džiaugėsi generalinis direktorius.
Tarti žodį į sceną lipo ir policijos generalinis komisaras R. Požėla, kuris visos policijos bendruomenės vardu „Ekskomisarus“ sveikino su jubiliejumi.
„Tai jubiliejus, kuris atkartoja mūsų nepriklausomybės laikmetį. Žinote, kartais pagalvoju, kas būtų, jeigu jūsų nebūtų. Saugos bendruomenę sudaro per 8000 žmonių, tai – lyg antra policija. Be jūsų Lietuva nebūtų tokia saugi, kokia yra dabar. Džiaugiuosi, kad neteks sugrįžti į tuos laikus, kai jūsų nebuvo. Nuoširdus ačiū, už jūsų bendrystę, stiprų, vieningą kumštį, kuris dabar ypač reikalingas. Tam, kad Lietuva ir toliau išliktų viena iš saugiausių šalių mums kaip niekada reikalinga jūsų parama, mūsų vienybė“, – dėkojo R. Požėla.
Palydėti ovacijų šventės kaltininkai sceną užleido šalies muzikos žvaigždėms, kurie dovanojo nepamirštamą vakarą.
Šventėje netrūko staigmenų – susirinkusiuosius užbūrė Lietuvos Kamerinis orkestras ir dirigentas Modestas Pitrėnas, kurie viso koncerto metu džiugino gyva muzika.
Kartu su orkestru scenoje žinomiausias dainas dovanojo atlikėjai Merūnas Vitulkis, Monika Liu, Ieva Prūdnikovaitė ir Jeronimas Milius, kurie vakarą susirinkusiesiems pavertė nepamirštamu.
Po iškilmingo koncerto šventės svečiai mėgavosi vienas kito draugija ir dalijosi šiltais prisiminimais, o vakarą vainikavo įspūdinga lazerių šou programa.
Lietuva ir jos gyventojai kasdien susiduria su pasauliniais, vietinės reikšmės ir kibernetinio saugumo iššūkiais. Reaguodami į šias aplinkybes, gyventojai vis dažniau ieško būdų užsitikrinti saugesnę aplinką tiek dėl savęs ir artimųjų, tiek dėl savo turto. Tad šiuo metu rinkoje asmens ir jo turto apsaugos paslaugų poreikis auga.
Nusikaltimų statistikoje dominuoja vagystės
Oficialios baudžiamosios statistikos duomenimis, įvairaus pobūdžio vagystės sudaro 77,9 proc. visų užregistruotų kriminalinių nusikaltimų. Bendras užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius per pastaruosius kelerius metus išlieka panašus ir beveik nemažėja: 2023 metais tokių veikų miestuose ir kaimuose užregistruota 45 181, o 2022 metais – 45 710.
Atsižvelgus į šiuos skaičius galima daryti išvadą, kad bendra kriminogeninė situacija Lietuvoje išlieka stabili. Būtent todėl geriausia savo turto saugumu pasirūpinti kuo greičiau, nes grėsmės nėra linkusios atsitraukti:
„Policija deda maksimalias pastangas, kad nusikaltimai būtų užkardyti, išaiškinti ir kad jų mažėtų. Deja, pažeidimai identifikuojami jau post factum: kai žala turtui jau yra padaryta. Siekiant užkirsti tam kelią ir apsaugoti savo turtą, būtina iš anksto imtis prevencinių veiksmų“, – pasakoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
Modernėjant technologijoms, kartu tobulėja ir nusikaltėliai – tad prie fizinės turto apsaugos iššūkių atsiranda ir kibernetinės grėsmės. Tai apima ir duomenų vagystes, įvairias apgaulingas schemas (platinimas el. paštu, sms žinutėmis ir kitais kanalais) ar net išmaniųjų namų sistemų įsilaužimo atvejus: „Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu valdomus kiemo vartus galima „nulaužti“ – kadangi jie valdomi nuotoliniu būdu, vagys gali panaudoti specialius įrenginius, kuriais nuskaitomas vartų valdymui skirtas radijo signalas. Tada jis lengvai nukopijuojamas ir vėliau panaudojamas, kai namų savininkai yra išvykę“, – paaiškina D. Pocius.
Apsaugos sistemos leis sureaguoti į grėsmes greičiau
Vienas iš būdų, kaip galima apsaugoti savo turtą – įdiegti savo namuose tokias saugumo priemones kaip signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros ir prijungti jas prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro.
„Saugos tarnyba namų ūkio savininkų turto apsaugai skiria nepertraukiamą dėmesį: prie stebėjimo ir valdymo centro prijungti objektai stebimi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Gavus pavojaus signalą iš apsaugos sistemų, saugos tarnyba nedelsiant į jį reaguoja ir išsiunčia greitojo reagavimo ekipažą. Taip greičiau ir efektyviau užkardoma nusikalstama veika tiek prieš asmenį, tiek prieš jo turtą, sulaikomi įsibrovėliai bei viskas perduodama policijai“, – pasakoja D. Pocius.
Pasirūpinus namų saugumu naudojant apsaugos sistemas, namų ūkių savininkai įgauna daugiau psichologinio komforto – jie gali jaustis ramūs, kad jų turtą nepertraukiamai saugo patyrę saugos tarnybos profesionalai. O jei namų ūkio savininkai nori savo turtą stebėti patys – mobiliojoje programėlėje jie gali realiu laiku matyti vaizdo stebėjimo kamerų perduodamą vaizdą ar matyti apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus.
„Vien žinojimas, kad tavo namus dar kažkas saugo ir be tavęs, suteikia didesnį saugumo ir ramybės jausmą. Taip pat namų ūkio savininkai turi visišką kontrolę – jie gali valdyti namų apsaugos sistemą tiesiog telefono programėlėje. Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, tiesioginį vaizdą, ar iškviesti ekipažą paspaudus SOS mygtuką“, – papildo Donatas Pocius.
Pažangios technologijos namų apsaugoje
Tobulėjant technologijoms, neatsilieka ir namų apsaugos sistemos – šiandien jos gali gerokai daugiau nei tik garsiniu signalu įspėti apie įsilaužimą. Pažangesnės sistemos suteikia dar daugiau saugumo jausmo, nes gali aptikti ne tik vagystę, bet ir gaisro šaltinį ar net vandens nuotėkį. Apsaugos sistemai atpažinus bet kurią iš minėtų grėsmių, ji aktyvuoja pavojaus signalą, kuris iškart perduodamas saugos tarnybai, kuri reaguoja nedelsiant ir išsiunčia reagavimo ekipažą. Vadinasi, išvien veikiant apsaugos sistemai ir saugos tarnybai, galima apsaugoti savo turtą nuo įvairių grėsmių, o ne tik nuo vagystės.
„Verta atskirai paminėti ir belaides apsaugos sistemas, kurioms įdiegti nereikia papildomų laidų. Jos idealiai tinka patalpų apsaugai tais atvejais, kai apdaila jau padaryta ir jos ardyti dėl apsaugos sistemos įrengimo nesinori. Visi signalizacijos komponentai veikia bevieliu ryšiu. Yra ir belaidės vaizdo stebėjimo kameros – tokiu atveju šeimininkai gali patys stebėti savo namų aplinką. Tai, kad potencialūs įsibrovėliai mato kameras ant namo sienų yra stiprus atgrasymo faktorius. Net ir nespėjus „pagauti“ nusikalstamą veiką darančius asmenis nusikaltimo vietoje, vaizdo įrašas gali padėti juos išaiškinti ir patraukti atsakomybėn“, – papildo ekspertas.
Bet kokiu atveju, reikia neužmiršti – norint užtikrinti saugią namų aplinką, reikalingi aktyvūs prevenciniai veiksmai iš pačių namų ūkių savininkų. Nepaisant stabilaus nusikalstamumo lygio, pažangių apsaugos technologijų, tokių kaip signalizacijos sistemos, vaizdo stebėjimo kameros, įrengimas bei jų prijungimas prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, gerokai padidina turto saugumą. Šios priemonės ne tik atgraso nuo nusikalstamos veikos, bet ir suteikia namų ūkių savininkams ramybę bei didesnę namų saugumo kontrolę. Šios priemonės prisideda ir prie viso šeimos saugumo užtikrinimo, nes leidžia žinoti kada ir kas įjungė ar išjungė apsaugos sistemas namuose.
Kokias emocijas jums sukelia buvęs partneris – „eks“? Pripažinkime, kad asociacijos su šio žodžio reikšme ne visada pačios maloniausios: neįgyvendintos svajonės, neištikimybė, nesaugumo jausmas ar tiesiog nebuvimas šalia, kuomet to labiausiai reikėjo. Bet visgi yra vienas EKS, kuriam šios neigiamos savybės yra svetimos – tai saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“, kuri savo jubiliejų mini komunikacijos kampanija: „Ekskomisarų biuras – vienintelis EKS, kuriuo gali pasitikėti jau 30 metų“.
Žodžių žaismas paskatino sukurti įsimintiną reklamos kampaniją
„Jau seniai ir dažnai girdime, kad trumpinant „Ekskomisarų biuras“ pavadinimą, esame įvardinami kaip „Eks‘ai“, tad nusprendėme pasinaudoti šia linksma „pravarde“ ir reklaminei kampanijai pasitelkėme „Ekskomisarų biuras“ personažą, kuris, priešingai nei standartinis „eks“, siejamas su geromis emocijomis, pasitikėjimu ir ramybe“, – sako „Ekskomisarų biuras“ rinkodaros vadovė Indrė Amankulovaitė.
Jubiliejui skirtą kampaniją pristato reklaminis animacinis vaizdo klipas, kuriame perteikiama ne vienam pažįstama situacija, kuomet vienas iš partnerių po konflikto trenkia durimis ir palieka savo partnerį ne tik su sunaikintais prisiminimais, bet ir su nusivylimu, nepasitikėjimu ir nesaugumo jausmu. Tačiau mergina, kaip ir kiekvienas saugos tarnybos klientas, nelieka viena. Jai visados pasirengęs padėti „Ekskomisarų biuras“, kuris neskaudina, nebėga nuo atsakomybės, o atvirkščiai, jau 30 metų užtikrina saugumą ir patikimumą. Taip pat video siužetas atskleidžia, kad „Ekskomisarų biuras“ yra visur, ar tai būtų užtikrinamas namų saugumas, ar teikiamos asmens palydos paslaugos, ar rūpinamasi viešu saugumu dideliame renginyje, „Ekskomisarai“ visuomet šalia, kad ir kur klientas bebūtų.
„Būdami patikimais partneriais jau tris dešimtmečius, nutarėme, kad norime tai pasakyti garsiai, o humoras – tai raktas į įsimintiną kampanijos turinį. Tad, atkreipdami vartotojų dėmesį per juoko prizmę, galime ištransliuoti savo įmonės vertybes ir patirtį“, – sako pirmosios ir didžiausios Lietuvos saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ rinkodaros vadovė Indrė Amankulovaitė.
Anot I. Amankulovaitės, vaizdo klipas atspindi įmonės artimą ryšį su klientais, grįstą noru visada būti reikiamu laiku reikiamoje vietoje, taip užtikrinant saugumą ir ramybės jausmą.
Drąsi kampanija – klientų pasitikėjimo rezultatas
Kaip teigia „Ekskomisarų biuras“ rinkodaros vadovė Indrė Amankulovaitė, imtis drąsios ir šmaikščios kampanijos paskatino per tris dešimtmečius įmonės pasiekti rezultatai bei tvirtos įmonės vertybės: kokybė, patirtis ir, svarbiausia, klientų išreikštas pasitikėjimas.
„9 iš 10 klientų mūsų paslaugas rekomenduoja kitiems, kas įrodo klientų pasitikėjimą mūsų darbu ir teikiamomis paslaugomis. O šiais metais „Open Agency“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė ir patvirtino, kad „Ekskomisarų biuras“ yra žinomiausia ir patikimiausia apsaugos paslaugas teikianti įmonė Lietuvoje“, – teigia I. Amankulovaitė
Pasak „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko, būti patikimiems jiems padeda ne tik ilgametė įmonės patirtis, bet ir sugebėjimas greitai, efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų bei fizinių ir verslo klientų poreikių.
Bendrovėje nuolat diegiamas išmanumas bei modernumas
„Ekskomisarų biuro“ vadovo teigimu, įmonės efektyvumą ir klientų pasitikėjimą padeda užtikrinti pažangių technologijų naudojimas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto integracija į esamas sistemas leidžia dar labiau optimizuoti vidinius ir išorinius procesus, taip klientams pasiūlant dar modernesnes ir šiuolaikiškesnes apsaugos paslaugas.
„Dirbtinio intelekto technologijų dėka saugos srityje įvyko tikras proveržis – saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro algoritmai realiu laiku analizuoja filmuotą medžiagą bei geba atskirti įprastą veiklą nuo pavojingos, taip sumažinant klaidingų apsaugos sistemų suveikimų skaičių bei taupant žmogiškuosius resursus“, – teigia V. Labeckas.
Anot „Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus, šios šiuolaikiškos priemonės padeda dar efektyviau reaguoti į kasdienius iššūkius ir suteikti tai, ko klientas tikisi: saugumą ir ramybę.
„Mūsų kiekvienos dienos užduotis – saugus klientas ir jo turtas, tad nuolat tobulėjame ir esame vienu žingsniu priekyje, kad klientams galėtume pasiūlyti kokybiškiausias, moderniausias bei ilgamete patirtimi paremtas apsaugos paslaugas. O ši reklamos kampanija linksmai parodo, jog su mumis visuomet galite jaustis saugiai, kad ir kur bebūtumėte“, – apibendrina įmonės vadovas V. Labeckas.
EKSKOMISARŲ BIURAS pripažintas geriausiu paslaugų teikėju pagal kainos ir kokybės santykį APSAUGOS IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ SRITYJE!
2024 m. gegužės mėn. tarptautinė šveicarų organizacija „Icertias – International Certification Association“ Lietuvoje atliko tyrimą „Best Buy Award CONSTRUCTION 2024“, siekiant atskleisti vartotojų patirtį ir suvokimą apie gaunamų paslaugų kainos ir kokybės santykį įvairiose kategorijose. Apsaugos ir signalizacijos sistemų kategorijoje tarp visų saugos tarnybų nugalėtoju pripažintas EKSKOMISARŲ BIURAS už geriausią kainos ir kokybės santykį.
Patikslinant, Lietuvos piliečiai, pasikliaudami savo patirtimi ir nuomone, teigė, kad EKSKOMISARŲ BIURO teikiamos paslaugos apsaugos sistemų srityje yra NR.1 pagal kainos ir kokybės santykį Lietuvoje.
„EKSKOMISARŲ BIURUI“ SKIRTAS PRESTIŽINIS „BEST BUY AWARD“ APDOVANOJIMAS:
Tai dar kartą patvirtina, kad „Ekskomisarų biurui“ per savo 30 veiklos metų pavyko užtikrinti išskirtinę vartotojų patirtį rinkoje, dėl kurios dauguma jų ir renkasi šio teikėjo paslaugas, o ne konkurentų.
„Best Buy Award“ (www.bestbuyaward.org) atliktas rinkos tyrimas apima tik vartotojų asmeninę nuomonę, patirtį, pasitenkinimą ir suvokimą apie tai, kas rinkoje siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį skirtingų produktų ir paslaugų kategorijose.
„Best Buy Award“ apdovanojimo ženklas ir statusas „NR.1 pagal kainos ir kokybės santykį“ suteikiamas tik įmonėms, prekių ženklams, paslaugoms ir gaminiams, kurie vienoje iš „Best Buy Award“ kategorijų užėmė pirmąją vietą.
Didžiausios ir ilgiausiai Lietuvoje veikiančios, šiemet 30 metų jubiliejų švenčiančios, saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ pajamos pernai buvo 7 proc. didesnės nei 2022 m. ir siekė beveik 30 mln. eurų. Penkerius metus iš eilės fiksuojamą pajamų augimą užtikrino tvari įmonės plėtra šalyje bei dėl investicijų į fizinę ir elektroninę apsaugą išaugęs paslaugų efektyvumas. Šiuo metu įmonė turi daugiau nei 23 tūkst. klientų, o tarp saugojamų objektų – ir fizinių asmenų turtas, ir didžiausi Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai, valstybės įmonės bei pasaulinio lygio renginiai.
Pasak „Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko, didžiausią įtaką pernai ir toliau augusiems įmonės finansiniams rezultatams turėjo sisteminga, tvari įmonės plėtra, efektyviau teikiamos paslaugos ir dėl to stiprėjęs klientų pasitikėjimas saugos tarnyba.
„Stabilus ir užtikrintas įmonės augimas rodo, kad nuosekliu, į konkrečią sritį sutelktu dėmesiu, profesionalių šiuolaikinių elektroninių sprendimų bei fizinės saugos deriniu, pasitiki ir vertina tiek esami, tiek nauji įmonės klientai – nuo individualių būstų savininkų iki stambių verslo įmonių bei išskirtinių renginių organizatorių. Pavyzdžiui, pernai saugos tarnyba užtikrino integruotą, šiuolaikišką apsaugą daugiau nei 23 tūkst. klientų, tarp kurių prisijungė tokios stambios įmonės, kaip „Švyturys-Utenos alus“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Lidl“ Kauno logistikos centras ir kt. Itin sėkmingas įmonės projektas buvo ir pernai Kaune vykusios Eurolygos finalo ketverto krepšinio varžybos, kur vienu metu dirbo daugiau nei 600 mūsų įmonės darbuotojų“, – sako V. Labeckas.
Pajamas augino strateginė plėtra ir investicijos į paslaugų kokybę
„Ekskomisarų biuro“ vadovo teigimu, įmonės efektyvumą pernai padėjo užtikrinti pažangių technologijų naudojimas – dirbtinio intelekto integracija į esamas sistemas, kas leido dar labiau optimizuoti tiek vidinius, tiek išorinius procesus. Be to, praėjusiais metais, Vilniuje, bendrovė persikėlė į šiuolaikinį verslo centrą, kuriame įrengtas atnaujintas, modernus, dirbtinio intelekto algoritmų pagrindu veikiantis stebėjimo ir valdymo centras, kuris atitinka aukščiausius kokybės standartus, o tai dar labiau sustiprina teikiamų paslaugų procesus.
„Jame veikia pažangi, specialiai „Ekskomisarų biuro“ užsakymu sukurta vaizdo valdymo platforma kartu su išmania vaizdo analitikos programine įranga, taip pat įdiegtas automatizuotas greitasis reagavimas į saugomų objektų pažeidimus. Stebėjimo ir valdymo centro algoritmai leidžia sumažinti klaidingų apsaugos sistemų suveikimų skaičių bei taupyti žmogiškuosius resursus. Apskritai, vis dažniau, ypač stambių objektų, fizinę apsaugą keičia integruota elektroninė – dronais ir vaizdo analitika paremta apsauga. Toks stebėjimo būdas tiek klientams, tiek įmonei sumažina finansinius kaštus, taip pat į efektyvesnį lygį pakelia pačių objektų apsaugą“, – teigia V. Labeckas.
Anot saugos tarnybų lyderės vadovo, stiprus finansinis užnugaris pernai įmonei leido toliau vykdyti nuoseklią plėtra –„Ekskomisarų biuras“ įsigijo 100 proc. UAB „LK service”, veikiančios kaip saugos tarnyba “Likurgas“, akcijų. Tai neabejotinai turės teigiamos įtakos ir šiųmetiniams įmonės finansiniams rezultatams.
„Šis 2023-2024 metų sandūroje įvykęs strateginis sandoris reikšmingai sustiprino įmonės pozicijas Kauno mieste ir rajone bei suteikė dar daugiau galimybių tiek esamiems, tiek naujiems mūsų klientams. Šiuo metu bendrovė turi didžiausią greitojo reagavimo ekipažų skaičių Kauno regione, kas mums suteikia konkurencinį pranašumą: leidžia dar greičiau atvykti į regiono nutolusius objektus, suteikia galimybių klientams pasiūlyti daugiau integruotų, tiek fizinę, tiek elektroninę apsaugą apimančių sprendimų“, – sako V. Labeckas.
Lyderystę užtikrina patikimumas ir žinomumas
Gerus įmonės finansinius rodiklius stiprina metai iš metų įmonei rodomas klientų pasitikėjimas. Naujausias „Open agency“ šiais metais atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad „Ekskomisarų biuras“ yra žinomiausia saugos paslaugas teikianti įmonė Lietuvoje. „Ekskomisarų biuras“ užima lyderio pozicijas tiek pagal spontaninį, tiek pagal primintinį žinomumą bei pagal pirmą paminėjimą. „Ekskomisarų biuro“ prekės ženklą žino net 79 proc. apklaustųjų – dažniau vyrai, vidutinių ar aukštesnių pajamų bei turintys aukštąjį išsilavinimą respondentai. Saugos įmonių tyrimas taip pat atskleidė, kad 48 proc. respondentų – daugiausiai iš visų saugos tarnybų, „Ekskomisarų biurą“ laiko patikima įmone.
„Šie rezultatai dar kartą patvirtina, kad nuoseklus ir atsakingas požiūris į jau tris dešimtmečius atliekamą darbą, duoda vaisius – žmonės žino mus ir mumis pasitiki. O būtent patikimumas bei saugos tarnybos darbo kokybė daugiau nei dviem trečdaliams klientų yra svarbiausi kriterijai renkantis saugos įmonę kaip partnerį. 58 proc. potencialių klientų yra reikšmingas ir trumpiausias greitojo reagavimo ekipažo atvykimo laikas“, – pabrėžia V. Labeckas.
Įmonės vadovo teigimu, tolesnis tarnybos veiklos efektyvinimas, lankstumas ir prisitaikymas prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, pernai skatino įmonę didinti investicijas ir į darbuotojus, gerinant jų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, pernai darbuotojai buvo aprūpinti naujomis, šiuolaikiškesnėmis ir patogesnėmis darbo aprangomis, taip pat vidutiniškai apie 12 proc. didėjo jų darbo užmokestis, beje, pastarasis per penkerius metus išaugo net 66 proc.
„Nors vis labiau plečiasi įmonės elektroninių saugos paslaugų spektras, fizinė apsauga, kuomet objektą ar renginį saugo žmonės, vis dar sudaro reikšmingą dalį mūsų teikiamų paslaugų krepšelio. Tai reiškia, kad žmogiškieji resursai, jų tinkamas parengimas, kvalifikacijos kėlimas bei adekvatus darbo užmokesčio fondas yra esminės prielaidos norint išlaikyti ir atnaujinti profesionalų komandą, patenkinti augančius klientų poreikius“, – aiškina „Ekskomisarų biuro“ vadovas.
Pasak V. Labecko darbuotojams pridėtinės vertės sukūrė ir pernykštis įmonės sprendimas įsikurti naujame, šiuolaikiškame, beveik 1000 kv. metrų ploto biure, kuriame išvystyta sporto bei laisvalaikio infrastruktūra, konferencijų salės. Pagal poreikį, bendrovė čia gali organizuoti įvairius mokymus, o darbuotojai – sportuoti, čia pat darbo vietoje.
Ateities kryptis – elektroninės saugos plėtra, įvairūs mokymai
„Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus įsitikinimu, dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, Lietuvoje artimiausiu metu vis aktualesniu turėtų tapti pasirengimas ekstremalioms situacijoms bei jų valdymui, augti paklausa strateginių ir logistikos objektų apsaugai.
„Tebesitęsiantis karas Ukrainoje ir su juo susiję įvairūs pastarojo laikotarpio incidentai, gaisrai stambiuose prekybos centruose tiek Lietuvoje, tiek kaimynėse šalyse rodo, kad galimos įvairios hibridinės atakos prieš svarbius infrastruktūros objektus. Todėl būtina didinti budrumą, daugiau investuoti į įvairiapusę objektų apsaugą, plėsti ir gilinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Būdami saugos sektoriaus lyderiais plėsime įvairias prevencijos, mokymų saugos klausimais programas bei paslaugas. Esant poreikiui esame pasirengę svariai prisidėti ir prie strateginių objektų saugos užtikrinimo“, – pabrėžia V. Labeckas.
Jo teigimu, be šios krypties, turėtų plėstis ir pastaraisiais metais išaugusi išmanių namų ir verslo objektų sprendimų paklausa, todėl didės elektroninės apsaugos namams ir verslui, paslaugų poreikis.
„Įvairios vaizdo stebėjimo sistemos, vaizdo analitika bei lanksčiai programuojami reakcijų algoritmai suteikia didžiules galimybes, tad juos vis labiau išnaudosime, o fizinę saugą, kur įmanoma, keis mažiau brangstančiai darbo jėgai imlūs saugos sprendimai. Dirbtinio intelekto technologijų dėka saugos srityje yra įvykęs proveržis – šie sprendimai analizuoja realiuoju laiku filmuotą medžiagą, geba atskirti įprastą veiklą nuo pavojingos, užtikrina greitesnį reagavimą ir automatizuotą klientų informavimą“, – pažymi V. Labeckas.
„Ekskomisarų biuras“ teikia saugos paslaugas prekybos tinklams „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Senukai“, Kauno „Žalgirio“ arenai ir kt. Įmonėje dirba daugiau nei 1700 darbuotojų.
Pavasarį su bundančia gamta suintensyvėja ir statybų darbai. Apsaugos ekspertai pastebi, kad kartu su įsibėgėjančiomis namų statybomis, daugėja ir vagysčių iš statybviečių skaičius. Dažniausiai vagys savinasi nesaugomą turtą, kai statomas objektas dar neturi net durų, o dažnu atveju ir elektros energijos.
Vagių taikiniu tampa ne tik statybiniai įrankiai ir nestambi statybų įranga, bet ir įvairios statybinės medžiagos, šildymo bei vėdinimo agregatai. Pirmiausiai vagys taikosi į lengvai išnešamą, be priežiūros paliktą techniką, specialios apsaugos neturinčią įrangą.
„Nesant apsaugos iš statybviečių pirmiausiai dingsta smulki technika: elektriniai suktuvai, perforatoriai, šlifuokliai, pjautuvai. Tarp vagių taip pat paklausios ir įvairios apšiltinimo, hidroizoliacinės medžiagos, armatūra. Dažnai vagiama ir į statybų aikštelę atvežta namams įrengti skirta įranga – šildymo katilai, grindų kolektoriai“, – sako „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
Mobili apsauga, kuriai nereikia elektros ir interneto
Eksperto teigimu, siekiant apsaugoti statybų aikštelę įprastai yra statoma tvora, samdomi sargai ar po teritoriją paleidžiami sarginiai šunys. Vis dėlto tokiame apsaugos modelyje išlieka fizinio faktoriaus rizika: nuovargis ir dėl to sumažėjęs pastabumas, atsakingumo stoka. D. Pociaus įsitikinimu, šioje situacijoje šiuolaikiškesnis sprendimas būtų įsirengti kilnojamą, belaidę vaizdo apsaugos sistemą, kuriai nereikia elektros ir interneto ryšio.
„Tai reiškia, kad tokia kilnojama apsaugos sistema statybvietėje ar kitame laikiname objekte gali būti sumontuojama per 2-3 val. ir autonomiškai pradėti veikti, nepriklausomai nuo to ar teritorijoje yra energijos šaltinis. Esant poreikiui ją lengva perkelti iš vienos vietos į kitą ir pritaikyti pagal pokyčius objekte. Sistemoje sumontuoti mobilūs judesio detektoriai sugeba identifikuoti bet kokį įsibrovėlį, o užfiksavus judesį pradedamas filmuoti vaizdas iš karto perduodamas į visą parą dirbantį saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centrą. Gavus sistemos suveikimo signalą – nedelsiant išsiunčiamas artimiausias greitojo reagavimo ekipažas“, – mobilios apsaugos veikimo principus aiškina „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas.
Išmanus sprendimas laikinų objektų apsaugai
Pasak D. Pociaus, toks mobilus apsaugos sprendimas yra itin lankstus, nes bendrovė gali pasiūlyti ne tik įrangą, bet ir pilną paslaugų paketą, į kurį įeiną apsaugos sistemos diegimas, perkėlimas, nepertraukiamas veikimas bei reagavimas į pažeidimus.
Beje, nesant poreikio įsigyti šią įrangą, ją bet kuriam laikotarpiui galima ir išsinuomoti. Saugos tarnyba taip pat įsipareigoja užtikrinti mobilios sistemos nepertraukiamą veikimą – tai yra atlikti jos monitoringą, pakeisti akumuliatorius. Su tokią sistemą įsigyjančiu klientu yra suderinamas ir automatizuotas objekto apsaugos grafikas pagal nurodytą laiką, o pasitelkus dirbtinio intelekto algoritmus efektyviai eliminuojami klaidingi aliarmai. Užsisakant kompleksines paslaugas, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę gali būti užtikrintas ir operatyvus tarnybos specialistų reagavimas į pastebėtus pažeidimus.
„Turėdami tokią mobilią sistemą, statybų objekto, ar pavyzdžiui, laikinų vasaros krautuvėlių, paviljonų savininkai įsigyja ne tik patikimą apsaugą, bet ir turi galimybę esant poreikiui mobiliajame telefone stebėti gyvą arba įvykių metu užfiksuotą vaizdą iš objekto, taip pat galimybę savarankiškai valdyti sistemą mobiliąja programėle“, – akcentuoja elektroninės saugos specialistas.
D. Pocius pabrėžia, kad tokia kilnojama belaidė apsaugos sistema gali padėti apsaugoti stacionarius, migruojančius, laikinus, nutolusius bei elektra neaprūpintus objektus be jokių papildomų investicijų į apsaugos sistemų infrastruktūrą.
Vagystės iš privačių butų ar namų Lietuvoje – ne retenybė. Žala tokiais atvejais paprastai yra didesnė nei tiesiog pavogti daiktai, nes ieškodami vertybių vagys namuose daug ką išverčia, sulaužo, suniokoja. Psichologų teigimu, toks svetimų žmonių šeimininkavimas asmeninėje erdvėje dažniausiai sukelia didelį stresą, nesaugumo jausmą, palieka moralinių nuoskaudų.
Pasak psichologės, kognityvinės elgesio terapijos specialistės Vaidos Job, vagystė pirmiausiai indikuoja apie prarastą privačios erdvės neliečiamumą ir saugumą, pasėja baimę bei išgąstį.
„Vagysčių aukos dažniausiai pereina per įvairias emocijas – šoką, stagnaciją, neigimą, neteisybės jausmą, pyktį, liūdesį, savęs kaltinimą. Bendrai kalbant, be didžiulio streso, kurį žmonės patiria iš karto po įvykio, jie ilgam praranda saugumo jausmą, pasitikėjimą aplinka, kurioje gyvena – jų privatumo jausmas būna itin sutrikdytas“, – aiškina psichologė.
Vagystė iš namų gali ilgam palikti emocinę traumą
V. Job teigimu, depresyvią nukentėjusiųjų būseną skatina ir tai, kad tam tikrų praradimų „atpirkti“ nebebūna galimybės – vagys pasiima ne tik daiktus, bet ir namų aurą, prisiminimus ar net intymumą. Apvogti žmonės baiminasi, jog kadaise buvo sekami ir tapo taikiniu, tačiau dar labiau nuogąstauja, kad visa tai gali pasikartoti.
„Ne veltui yra sakoma: „mano namai – mano tvirtovė“. Namuose jaučiamės įgalinti, stiprūs ir kai šitas tikėjimas sutrikdomas, prarastas kontrolės jausmas gali neigiamai paveikti ne tik asmens saugumo jausmą, bet ir pasitikėjimą savimi, santykius namuose ir darbe. Tuomet gali atsirasti baimė būti vienam namuose, jautrumas bet kokiems garsams ar grėsmės matymas iš pažiūros neutraliuose signaluose. Visa tai gali tęstis mėnesius po įvykio, kelti didžiulį nerimą dėl galimų ateities įsilaužimų, bejėgiškumo jausmą, kuris kartais gali privesti netgi prie depresijos“, – sako kognityvinės elgesio terapijos specialistė.
Jai antrina ir saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius, kurio teigimu, neretai vagystės iš namų palieka ne tik finansinio nuostolio pėdsaką, bet ir slogų emocinį foną.
„Kuo daugiau buvo emocinio prisirišimo prie pavogtų daiktų arba jie turėjo asmeninę reikšmę, tuo skaudžiau žmogus gali pergyventi patirtą įvykį. Juk tikrai nėra tas pats kai iš namų yra išnešamas televizorius, ar kuomet pasisavinamos šeimos relikvijos, paveldėti papuošalai, svarbūs nuosavybės dokumentai ar kietieji diskai su jautria asmenine informacija“, – teigia apsaugos ekspertas.
Signalizacija – geras būdas apsaugoti tai, kas svarbu
Anot pašnekovo, namų saugumą – vieną iš pamatinių žmogui dalykų, gali padėti užtikrinti įvairios apsaugos sistemos, kurių pasirinkimas priklauso nuo patalpų ploto ir nuo grėsmių, nuo kurių norima apsaugoti savo turtą. Namų apsaugos signalizacija yra vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų apsaugoti savo namus ar kitą turtą nuo nepageidaujamų svečių. Tam dažniausiai yra naudojami įvairūs apsaugos sistemos elementai.
„Apsaugos signalizacijos jutiklius galima lengvai pritvirtinti skirtingose namų erdvėse. Pavyzdžiui, apsaugos nuo įsibrovimo judesio jutikliai montuojami kambariuose, taip pat ant durų arba langų – montuojami magnetai, apsaugai nuo gaisro – ant lubų pakabinami dūmų, temperatūriniai ar smalkių davikliai, tuo tarpu saugantis nuo vandens užliejimo – šalia santechninių mazgų įrengiamas vandens nuotėkio jutiklis, kuris tarpusavyje sąveikaudamas su vandens įvado kranu, gali jį net uždaryti, kad nebebėgtų vanduo ir nepridarytų daugiau nuostolių. Suveikus apsaugos sistemos jutikliams, įsijungia garsinė sirena bei gali būti išsiunčiamas pranešimas patalpų savininkui“, – aiškina D. Pocius.
Apsaugos specialistas pabrėžia, kad tuomet kai signalizacija yra prijungiama prie saugos tarnybos pulto, apsauga užtikrinama nuolat – be išeiginių ar laisvadienių. Net ir galimai klaidingo pranešimo atveju saugos tarnybos specialistai atvyks patikrinti, kas tai buvo ir įsitikins, kad nėra pavojaus būsto gyventojams ar jų turtui.
Kodėl signalizacija be saugos tarnybos – mažiau veiksminga
Pasak D. Pociaus, turint autonominę signalizaciją, žmogui dėl visko tenka rūpintis pačiam ir dėl to gali būti prarastas brangus laikas, kuriuo dažniausiai pasinaudoja vagystes iš anksto planuojantys nusikaltėliai.
„Pavyzdžiui, suveikus signalizacijai ir būsto savininkui bendruoju pagalbos numeriu susisiekus su policija, ji prieš išsiųsdama ekipažą į įvykio vietą privalo pasiteirauti standartinės informacijos, pasitikslinti įvykio aplinkybes, o tai kainuoja papildomas minutes, kuriomis gali pasinaudoti vagišiai. Tuo tarpu kai objekto signalizacija yra prijungta prie saugos tarnybos pulto, gavus pavojaus signalą, artimiausiai esantis greitojo reagavimo ekipažas yra siunčiamas nedelsiant ir patikrinti objekto vyksta be papildomų klausimų“, – argumentuoja ekspertas.
Jo teigimu, net ir trumpam be priežiūros palikti namai gali tapti lengvu taikiniu piktavaliams arba stichinėms nelaimėms: gali įsibrauti vagys, kilti gaisras, prakiurti stogas arba vamzdis, sutrikti elektros tiekimas. Visais šiais atvejais būtini greiti ir profesionalūs sprendimai galintys užtikrinti turto saugumą.
„Viena vertus patogu yra namuose įsirengti kameras ir per nuotolį stebėti savo būstą. Kitą vertus jei laiku nepastebėsite ir nesureaguosite į įsibrovimą, užkirsti kelią vagystei nėra jokių galimybių. Tokiais atvejais, turint prie saugos tarnybos pulto prijungtas apsaugos sistemas, garantuojamas operatyvus ir veiksmingas reagavimas: suveikus signalizacijai saugos tarnybos ekipažas be jokio delsimo gali atvykti į vietą ir sulaikyti pažeidėjus, esant reikalui iškviesti gelbėjimo tarnybas ar suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems. Svarbu nepamiršti, jog tokios kompleksinės namų apsaugos sistemos padeda išvengti ne tik materialinės, bet ir moralinės žalos – ne tik užkerta kelią didesniems nuostoliams, bet ir apsaugo klientų privatumą, jų emocinę gerovę“, – pabrėžia „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.
