Kokias emocijas jums sukelia buvęs partneris – „eks“? Pripažinkime, kad asociacijos su šio žodžio reikšme ne visada pačios maloniausios: neįgyvendintos svajonės, neištikimybė, nesaugumo jausmas ar tiesiog nebuvimas šalia, kuomet to labiausiai reikėjo. Bet visgi yra vienas EKS, kuriam šios neigiamos savybės yra svetimos – tai saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“, kuri savo jubiliejų mini komunikacijos kampanija: „Ekskomisarų biuras – vienintelis EKS, kuriuo gali pasitikėti jau 30 metų“.
Žodžių žaismas paskatino sukurti įsimintiną reklamos kampaniją
„Jau seniai ir dažnai girdime, kad trumpinant „Ekskomisarų biuras“ pavadinimą, esame įvardinami kaip „Eks‘ai“, tad nusprendėme pasinaudoti šia linksma „pravarde“ ir reklaminei kampanijai pasitelkėme „Ekskomisarų biuras“ personažą, kuris, priešingai nei standartinis „eks“, siejamas su geromis emocijomis, pasitikėjimu ir ramybe“, – sako „Ekskomisarų biuras“ rinkodaros vadovė Indrė Amankulovaitė.
Jubiliejui skirtą kampaniją pristato reklaminis animacinis vaizdo klipas, kuriame perteikiama ne vienam pažįstama situacija, kuomet vienas iš partnerių po konflikto trenkia durimis ir palieka savo partnerį ne tik su sunaikintais prisiminimais, bet ir su nusivylimu, nepasitikėjimu ir nesaugumo jausmu. Tačiau mergina, kaip ir kiekvienas saugos tarnybos klientas, nelieka viena. Jai visados pasirengęs padėti „Ekskomisarų biuras“, kuris neskaudina, nebėga nuo atsakomybės, o atvirkščiai, jau 30 metų užtikrina saugumą ir patikimumą. Taip pat video siužetas atskleidžia, kad „Ekskomisarų biuras“ yra visur, ar tai būtų užtikrinamas namų saugumas, ar teikiamos asmens palydos paslaugos, ar rūpinamasi viešu saugumu dideliame renginyje, „Ekskomisarai“ visuomet šalia, kad ir kur klientas bebūtų.
„Būdami patikimais partneriais jau tris dešimtmečius, nutarėme, kad norime tai pasakyti garsiai, o humoras – tai raktas į įsimintiną kampanijos turinį. Tad, atkreipdami vartotojų dėmesį per juoko prizmę, galime ištransliuoti savo įmonės vertybes ir patirtį“, – sako pirmosios ir didžiausios Lietuvos saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ rinkodaros vadovė Indrė Amankulovaitė.
Anot I. Amankulovaitės, vaizdo klipas atspindi įmonės artimą ryšį su klientais, grįstą noru visada būti reikiamu laiku reikiamoje vietoje, taip užtikrinant saugumą ir ramybės jausmą.
Drąsi kampanija – klientų pasitikėjimo rezultatas
Kaip teigia „Ekskomisarų biuras“ rinkodaros vadovė Indrė Amankulovaitė, imtis drąsios ir šmaikščios kampanijos paskatino per tris dešimtmečius įmonės pasiekti rezultatai bei tvirtos įmonės vertybės: kokybė, patirtis ir, svarbiausia, klientų išreikštas pasitikėjimas.
„9 iš 10 klientų mūsų paslaugas rekomenduoja kitiems, kas įrodo klientų pasitikėjimą mūsų darbu ir teikiamomis paslaugomis. O šiais metais „Open Agency“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė ir patvirtino, kad „Ekskomisarų biuras“ yra žinomiausia ir patikimiausia apsaugos paslaugas teikianti įmonė Lietuvoje“, – teigia I. Amankulovaitė
Pasak „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko, būti patikimiems jiems padeda ne tik ilgametė įmonės patirtis, bet ir sugebėjimas greitai, efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų bei fizinių ir verslo klientų poreikių.
Bendrovėje nuolat diegiamas išmanumas bei modernumas
„Ekskomisarų biuro“ vadovo teigimu, įmonės efektyvumą ir klientų pasitikėjimą padeda užtikrinti pažangių technologijų naudojimas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto integracija į esamas sistemas leidžia dar labiau optimizuoti vidinius ir išorinius procesus, taip klientams pasiūlant dar modernesnes ir šiuolaikiškesnes apsaugos paslaugas.
„Dirbtinio intelekto technologijų dėka saugos srityje įvyko tikras proveržis – saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro algoritmai realiu laiku analizuoja filmuotą medžiagą bei geba atskirti įprastą veiklą nuo pavojingos, taip sumažinant klaidingų apsaugos sistemų suveikimų skaičių bei taupant žmogiškuosius resursus“, – teigia V. Labeckas.
Anot „Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus, šios šiuolaikiškos priemonės padeda dar efektyviau reaguoti į kasdienius iššūkius ir suteikti tai, ko klientas tikisi: saugumą ir ramybę.
„Mūsų kiekvienos dienos užduotis – saugus klientas ir jo turtas, tad nuolat tobulėjame ir esame vienu žingsniu priekyje, kad klientams galėtume pasiūlyti kokybiškiausias, moderniausias bei ilgamete patirtimi paremtas apsaugos paslaugas. O ši reklamos kampanija linksmai parodo, jog su mumis visuomet galite jaustis saugiai, kad ir kur bebūtumėte“, – apibendrina įmonės vadovas V. Labeckas.
EKSKOMISARŲ BIURAS pripažintas geriausiu paslaugų teikėju pagal kainos ir kokybės santykį APSAUGOS IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ SRITYJE!
2024 m. gegužės mėn. tarptautinė šveicarų organizacija „Icertias – International Certification Association“ Lietuvoje atliko tyrimą „Best Buy Award CONSTRUCTION 2024“, siekiant atskleisti vartotojų patirtį ir suvokimą apie gaunamų paslaugų kainos ir kokybės santykį įvairiose kategorijose. Apsaugos ir signalizacijos sistemų kategorijoje tarp visų saugos tarnybų nugalėtoju pripažintas EKSKOMISARŲ BIURAS už geriausią kainos ir kokybės santykį.
Patikslinant, Lietuvos piliečiai, pasikliaudami savo patirtimi ir nuomone, teigė, kad EKSKOMISARŲ BIURO teikiamos paslaugos apsaugos sistemų srityje yra NR.1 pagal kainos ir kokybės santykį Lietuvoje.
„EKSKOMISARŲ BIURUI“ SKIRTAS PRESTIŽINIS „BEST BUY AWARD“ APDOVANOJIMAS:
Tai dar kartą patvirtina, kad „Ekskomisarų biurui“ per savo 30 veiklos metų pavyko užtikrinti išskirtinę vartotojų patirtį rinkoje, dėl kurios dauguma jų ir renkasi šio teikėjo paslaugas, o ne konkurentų.
„Best Buy Award“ (www.bestbuyaward.org) atliktas rinkos tyrimas apima tik vartotojų asmeninę nuomonę, patirtį, pasitenkinimą ir suvokimą apie tai, kas rinkoje siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį skirtingų produktų ir paslaugų kategorijose.
„Best Buy Award“ apdovanojimo ženklas ir statusas „NR.1 pagal kainos ir kokybės santykį“ suteikiamas tik įmonėms, prekių ženklams, paslaugoms ir gaminiams, kurie vienoje iš „Best Buy Award“ kategorijų užėmė pirmąją vietą.
Didžiausios ir ilgiausiai Lietuvoje veikiančios, šiemet 30 metų jubiliejų švenčiančios, saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ pajamos pernai buvo 7 proc. didesnės nei 2022 m. ir siekė beveik 30 mln. eurų. Penkerius metus iš eilės fiksuojamą pajamų augimą užtikrino tvari įmonės plėtra šalyje bei dėl investicijų į fizinę ir elektroninę apsaugą išaugęs paslaugų efektyvumas. Šiuo metu įmonė turi daugiau nei 23 tūkst. klientų, o tarp saugojamų objektų – ir fizinių asmenų turtas, ir didžiausi Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai, valstybės įmonės bei pasaulinio lygio renginiai.
Pasak „Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko, didžiausią įtaką pernai ir toliau augusiems įmonės finansiniams rezultatams turėjo sisteminga, tvari įmonės plėtra, efektyviau teikiamos paslaugos ir dėl to stiprėjęs klientų pasitikėjimas saugos tarnyba.
„Stabilus ir užtikrintas įmonės augimas rodo, kad nuosekliu, į konkrečią sritį sutelktu dėmesiu, profesionalių šiuolaikinių elektroninių sprendimų bei fizinės saugos deriniu, pasitiki ir vertina tiek esami, tiek nauji įmonės klientai – nuo individualių būstų savininkų iki stambių verslo įmonių bei išskirtinių renginių organizatorių. Pavyzdžiui, pernai saugos tarnyba užtikrino integruotą, šiuolaikišką apsaugą daugiau nei 23 tūkst. klientų, tarp kurių prisijungė tokios stambios įmonės, kaip „Švyturys-Utenos alus“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Lidl“ Kauno logistikos centras ir kt. Itin sėkmingas įmonės projektas buvo ir pernai Kaune vykusios Eurolygos finalo ketverto krepšinio varžybos, kur vienu metu dirbo daugiau nei 600 mūsų įmonės darbuotojų“, – sako V. Labeckas.
Pajamas augino strateginė plėtra ir investicijos į paslaugų kokybę
„Ekskomisarų biuro“ vadovo teigimu, įmonės efektyvumą pernai padėjo užtikrinti pažangių technologijų naudojimas – dirbtinio intelekto integracija į esamas sistemas, kas leido dar labiau optimizuoti tiek vidinius, tiek išorinius procesus. Be to, praėjusiais metais, Vilniuje, bendrovė persikėlė į šiuolaikinį verslo centrą, kuriame įrengtas atnaujintas, modernus, dirbtinio intelekto algoritmų pagrindu veikiantis stebėjimo ir valdymo centras, kuris atitinka aukščiausius kokybės standartus, o tai dar labiau sustiprina teikiamų paslaugų procesus.
„Jame veikia pažangi, specialiai „Ekskomisarų biuro“ užsakymu sukurta vaizdo valdymo platforma kartu su išmania vaizdo analitikos programine įranga, taip pat įdiegtas automatizuotas greitasis reagavimas į saugomų objektų pažeidimus. Stebėjimo ir valdymo centro algoritmai leidžia sumažinti klaidingų apsaugos sistemų suveikimų skaičių bei taupyti žmogiškuosius resursus. Apskritai, vis dažniau, ypač stambių objektų, fizinę apsaugą keičia integruota elektroninė – dronais ir vaizdo analitika paremta apsauga. Toks stebėjimo būdas tiek klientams, tiek įmonei sumažina finansinius kaštus, taip pat į efektyvesnį lygį pakelia pačių objektų apsaugą“, – teigia V. Labeckas.
Anot saugos tarnybų lyderės vadovo, stiprus finansinis užnugaris pernai įmonei leido toliau vykdyti nuoseklią plėtra –„Ekskomisarų biuras“ įsigijo 100 proc. UAB „LK service”, veikiančios kaip saugos tarnyba “Likurgas“, akcijų. Tai neabejotinai turės teigiamos įtakos ir šiųmetiniams įmonės finansiniams rezultatams.
„Šis 2023-2024 metų sandūroje įvykęs strateginis sandoris reikšmingai sustiprino įmonės pozicijas Kauno mieste ir rajone bei suteikė dar daugiau galimybių tiek esamiems, tiek naujiems mūsų klientams. Šiuo metu bendrovė turi didžiausią greitojo reagavimo ekipažų skaičių Kauno regione, kas mums suteikia konkurencinį pranašumą: leidžia dar greičiau atvykti į regiono nutolusius objektus, suteikia galimybių klientams pasiūlyti daugiau integruotų, tiek fizinę, tiek elektroninę apsaugą apimančių sprendimų“, – sako V. Labeckas.
Lyderystę užtikrina patikimumas ir žinomumas
Gerus įmonės finansinius rodiklius stiprina metai iš metų įmonei rodomas klientų pasitikėjimas. Naujausias „Open agency“ šiais metais atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad „Ekskomisarų biuras“ yra žinomiausia saugos paslaugas teikianti įmonė Lietuvoje. „Ekskomisarų biuras“ užima lyderio pozicijas tiek pagal spontaninį, tiek pagal primintinį žinomumą bei pagal pirmą paminėjimą. „Ekskomisarų biuro“ prekės ženklą žino net 79 proc. apklaustųjų – dažniau vyrai, vidutinių ar aukštesnių pajamų bei turintys aukštąjį išsilavinimą respondentai. Saugos įmonių tyrimas taip pat atskleidė, kad 48 proc. respondentų – daugiausiai iš visų saugos tarnybų, „Ekskomisarų biurą“ laiko patikima įmone.
„Šie rezultatai dar kartą patvirtina, kad nuoseklus ir atsakingas požiūris į jau tris dešimtmečius atliekamą darbą, duoda vaisius – žmonės žino mus ir mumis pasitiki. O būtent patikimumas bei saugos tarnybos darbo kokybė daugiau nei dviem trečdaliams klientų yra svarbiausi kriterijai renkantis saugos įmonę kaip partnerį. 58 proc. potencialių klientų yra reikšmingas ir trumpiausias greitojo reagavimo ekipažo atvykimo laikas“, – pabrėžia V. Labeckas.
Įmonės vadovo teigimu, tolesnis tarnybos veiklos efektyvinimas, lankstumas ir prisitaikymas prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, pernai skatino įmonę didinti investicijas ir į darbuotojus, gerinant jų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, pernai darbuotojai buvo aprūpinti naujomis, šiuolaikiškesnėmis ir patogesnėmis darbo aprangomis, taip pat vidutiniškai apie 12 proc. didėjo jų darbo užmokestis, beje, pastarasis per penkerius metus išaugo net 66 proc.
„Nors vis labiau plečiasi įmonės elektroninių saugos paslaugų spektras, fizinė apsauga, kuomet objektą ar renginį saugo žmonės, vis dar sudaro reikšmingą dalį mūsų teikiamų paslaugų krepšelio. Tai reiškia, kad žmogiškieji resursai, jų tinkamas parengimas, kvalifikacijos kėlimas bei adekvatus darbo užmokesčio fondas yra esminės prielaidos norint išlaikyti ir atnaujinti profesionalų komandą, patenkinti augančius klientų poreikius“, – aiškina „Ekskomisarų biuro“ vadovas.
Pasak V. Labecko darbuotojams pridėtinės vertės sukūrė ir pernykštis įmonės sprendimas įsikurti naujame, šiuolaikiškame, beveik 1000 kv. metrų ploto biure, kuriame išvystyta sporto bei laisvalaikio infrastruktūra, konferencijų salės. Pagal poreikį, bendrovė čia gali organizuoti įvairius mokymus, o darbuotojai – sportuoti, čia pat darbo vietoje.
Ateities kryptis – elektroninės saugos plėtra, įvairūs mokymai
„Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus įsitikinimu, dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, Lietuvoje artimiausiu metu vis aktualesniu turėtų tapti pasirengimas ekstremalioms situacijoms bei jų valdymui, augti paklausa strateginių ir logistikos objektų apsaugai.
„Tebesitęsiantis karas Ukrainoje ir su juo susiję įvairūs pastarojo laikotarpio incidentai, gaisrai stambiuose prekybos centruose tiek Lietuvoje, tiek kaimynėse šalyse rodo, kad galimos įvairios hibridinės atakos prieš svarbius infrastruktūros objektus. Todėl būtina didinti budrumą, daugiau investuoti į įvairiapusę objektų apsaugą, plėsti ir gilinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Būdami saugos sektoriaus lyderiais plėsime įvairias prevencijos, mokymų saugos klausimais programas bei paslaugas. Esant poreikiui esame pasirengę svariai prisidėti ir prie strateginių objektų saugos užtikrinimo“, – pabrėžia V. Labeckas.
Jo teigimu, be šios krypties, turėtų plėstis ir pastaraisiais metais išaugusi išmanių namų ir verslo objektų sprendimų paklausa, todėl didės elektroninės apsaugos namams ir verslui, paslaugų poreikis.
„Įvairios vaizdo stebėjimo sistemos, vaizdo analitika bei lanksčiai programuojami reakcijų algoritmai suteikia didžiules galimybes, tad juos vis labiau išnaudosime, o fizinę saugą, kur įmanoma, keis mažiau brangstančiai darbo jėgai imlūs saugos sprendimai. Dirbtinio intelekto technologijų dėka saugos srityje yra įvykęs proveržis – šie sprendimai analizuoja realiuoju laiku filmuotą medžiagą, geba atskirti įprastą veiklą nuo pavojingos, užtikrina greitesnį reagavimą ir automatizuotą klientų informavimą“, – pažymi V. Labeckas.
„Ekskomisarų biuras“ teikia saugos paslaugas prekybos tinklams „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Senukai“, Kauno „Žalgirio“ arenai ir kt. Įmonėje dirba daugiau nei 1700 darbuotojų.
Pavasarį su bundančia gamta suintensyvėja ir statybų darbai. Apsaugos ekspertai pastebi, kad kartu su įsibėgėjančiomis namų statybomis, daugėja ir vagysčių iš statybviečių skaičius. Dažniausiai vagys savinasi nesaugomą turtą, kai statomas objektas dar neturi net durų, o dažnu atveju ir elektros energijos.
Vagių taikiniu tampa ne tik statybiniai įrankiai ir nestambi statybų įranga, bet ir įvairios statybinės medžiagos, šildymo bei vėdinimo agregatai. Pirmiausiai vagys taikosi į lengvai išnešamą, be priežiūros paliktą techniką, specialios apsaugos neturinčią įrangą.
„Nesant apsaugos iš statybviečių pirmiausiai dingsta smulki technika: elektriniai suktuvai, perforatoriai, šlifuokliai, pjautuvai. Tarp vagių taip pat paklausios ir įvairios apšiltinimo, hidroizoliacinės medžiagos, armatūra. Dažnai vagiama ir į statybų aikštelę atvežta namams įrengti skirta įranga – šildymo katilai, grindų kolektoriai“, – sako „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
Mobili apsauga, kuriai nereikia elektros ir interneto
Eksperto teigimu, siekiant apsaugoti statybų aikštelę įprastai yra statoma tvora, samdomi sargai ar po teritoriją paleidžiami sarginiai šunys. Vis dėlto tokiame apsaugos modelyje išlieka fizinio faktoriaus rizika: nuovargis ir dėl to sumažėjęs pastabumas, atsakingumo stoka. D. Pociaus įsitikinimu, šioje situacijoje šiuolaikiškesnis sprendimas būtų įsirengti kilnojamą, belaidę vaizdo apsaugos sistemą, kuriai nereikia elektros ir interneto ryšio.
„Tai reiškia, kad tokia kilnojama apsaugos sistema statybvietėje ar kitame laikiname objekte gali būti sumontuojama per 2-3 val. ir autonomiškai pradėti veikti, nepriklausomai nuo to ar teritorijoje yra energijos šaltinis. Esant poreikiui ją lengva perkelti iš vienos vietos į kitą ir pritaikyti pagal pokyčius objekte. Sistemoje sumontuoti mobilūs judesio detektoriai sugeba identifikuoti bet kokį įsibrovėlį, o užfiksavus judesį pradedamas filmuoti vaizdas iš karto perduodamas į visą parą dirbantį saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centrą. Gavus sistemos suveikimo signalą – nedelsiant išsiunčiamas artimiausias greitojo reagavimo ekipažas“, – mobilios apsaugos veikimo principus aiškina „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas.
Išmanus sprendimas laikinų objektų apsaugai
Pasak D. Pociaus, toks mobilus apsaugos sprendimas yra itin lankstus, nes bendrovė gali pasiūlyti ne tik įrangą, bet ir pilną paslaugų paketą, į kurį įeiną apsaugos sistemos diegimas, perkėlimas, nepertraukiamas veikimas bei reagavimas į pažeidimus.
Beje, nesant poreikio įsigyti šią įrangą, ją bet kuriam laikotarpiui galima ir išsinuomoti. Saugos tarnyba taip pat įsipareigoja užtikrinti mobilios sistemos nepertraukiamą veikimą – tai yra atlikti jos monitoringą, pakeisti akumuliatorius. Su tokią sistemą įsigyjančiu klientu yra suderinamas ir automatizuotas objekto apsaugos grafikas pagal nurodytą laiką, o pasitelkus dirbtinio intelekto algoritmus efektyviai eliminuojami klaidingi aliarmai. Užsisakant kompleksines paslaugas, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę gali būti užtikrintas ir operatyvus tarnybos specialistų reagavimas į pastebėtus pažeidimus.
„Turėdami tokią mobilią sistemą, statybų objekto, ar pavyzdžiui, laikinų vasaros krautuvėlių, paviljonų savininkai įsigyja ne tik patikimą apsaugą, bet ir turi galimybę esant poreikiui mobiliajame telefone stebėti gyvą arba įvykių metu užfiksuotą vaizdą iš objekto, taip pat galimybę savarankiškai valdyti sistemą mobiliąja programėle“, – akcentuoja elektroninės saugos specialistas.
D. Pocius pabrėžia, kad tokia kilnojama belaidė apsaugos sistema gali padėti apsaugoti stacionarius, migruojančius, laikinus, nutolusius bei elektra neaprūpintus objektus be jokių papildomų investicijų į apsaugos sistemų infrastruktūrą.
Vagystės iš privačių butų ar namų Lietuvoje – ne retenybė. Žala tokiais atvejais paprastai yra didesnė nei tiesiog pavogti daiktai, nes ieškodami vertybių vagys namuose daug ką išverčia, sulaužo, suniokoja. Psichologų teigimu, toks svetimų žmonių šeimininkavimas asmeninėje erdvėje dažniausiai sukelia didelį stresą, nesaugumo jausmą, palieka moralinių nuoskaudų.
Pasak psichologės, kognityvinės elgesio terapijos specialistės Vaidos Job, vagystė pirmiausiai indikuoja apie prarastą privačios erdvės neliečiamumą ir saugumą, pasėja baimę bei išgąstį.
„Vagysčių aukos dažniausiai pereina per įvairias emocijas – šoką, stagnaciją, neigimą, neteisybės jausmą, pyktį, liūdesį, savęs kaltinimą. Bendrai kalbant, be didžiulio streso, kurį žmonės patiria iš karto po įvykio, jie ilgam praranda saugumo jausmą, pasitikėjimą aplinka, kurioje gyvena – jų privatumo jausmas būna itin sutrikdytas“, – aiškina psichologė.
Vagystė iš namų gali ilgam palikti emocinę traumą
V. Job teigimu, depresyvią nukentėjusiųjų būseną skatina ir tai, kad tam tikrų praradimų „atpirkti“ nebebūna galimybės – vagys pasiima ne tik daiktus, bet ir namų aurą, prisiminimus ar net intymumą. Apvogti žmonės baiminasi, jog kadaise buvo sekami ir tapo taikiniu, tačiau dar labiau nuogąstauja, kad visa tai gali pasikartoti.
„Ne veltui yra sakoma: „mano namai – mano tvirtovė“. Namuose jaučiamės įgalinti, stiprūs ir kai šitas tikėjimas sutrikdomas, prarastas kontrolės jausmas gali neigiamai paveikti ne tik asmens saugumo jausmą, bet ir pasitikėjimą savimi, santykius namuose ir darbe. Tuomet gali atsirasti baimė būti vienam namuose, jautrumas bet kokiems garsams ar grėsmės matymas iš pažiūros neutraliuose signaluose. Visa tai gali tęstis mėnesius po įvykio, kelti didžiulį nerimą dėl galimų ateities įsilaužimų, bejėgiškumo jausmą, kuris kartais gali privesti netgi prie depresijos“, – sako kognityvinės elgesio terapijos specialistė.
Jai antrina ir saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius, kurio teigimu, neretai vagystės iš namų palieka ne tik finansinio nuostolio pėdsaką, bet ir slogų emocinį foną.
„Kuo daugiau buvo emocinio prisirišimo prie pavogtų daiktų arba jie turėjo asmeninę reikšmę, tuo skaudžiau žmogus gali pergyventi patirtą įvykį. Juk tikrai nėra tas pats kai iš namų yra išnešamas televizorius, ar kuomet pasisavinamos šeimos relikvijos, paveldėti papuošalai, svarbūs nuosavybės dokumentai ar kietieji diskai su jautria asmenine informacija“, – teigia apsaugos ekspertas.
Signalizacija – geras būdas apsaugoti tai, kas svarbu
Anot pašnekovo, namų saugumą – vieną iš pamatinių žmogui dalykų, gali padėti užtikrinti įvairios apsaugos sistemos, kurių pasirinkimas priklauso nuo patalpų ploto ir nuo grėsmių, nuo kurių norima apsaugoti savo turtą. Namų apsaugos signalizacija yra vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų apsaugoti savo namus ar kitą turtą nuo nepageidaujamų svečių. Tam dažniausiai yra naudojami įvairūs apsaugos sistemos elementai.
„Apsaugos signalizacijos jutiklius galima lengvai pritvirtinti skirtingose namų erdvėse. Pavyzdžiui, apsaugos nuo įsibrovimo judesio jutikliai montuojami kambariuose, taip pat ant durų arba langų – montuojami magnetai, apsaugai nuo gaisro – ant lubų pakabinami dūmų, temperatūriniai ar smalkių davikliai, tuo tarpu saugantis nuo vandens užliejimo – šalia santechninių mazgų įrengiamas vandens nuotėkio jutiklis, kuris tarpusavyje sąveikaudamas su vandens įvado kranu, gali jį net uždaryti, kad nebebėgtų vanduo ir nepridarytų daugiau nuostolių. Suveikus apsaugos sistemos jutikliams, įsijungia garsinė sirena bei gali būti išsiunčiamas pranešimas patalpų savininkui“, – aiškina D. Pocius.
Apsaugos specialistas pabrėžia, kad tuomet kai signalizacija yra prijungiama prie saugos tarnybos pulto, apsauga užtikrinama nuolat – be išeiginių ar laisvadienių. Net ir galimai klaidingo pranešimo atveju saugos tarnybos specialistai atvyks patikrinti, kas tai buvo ir įsitikins, kad nėra pavojaus būsto gyventojams ar jų turtui.
Kodėl signalizacija be saugos tarnybos – mažiau veiksminga
Pasak D. Pociaus, turint autonominę signalizaciją, žmogui dėl visko tenka rūpintis pačiam ir dėl to gali būti prarastas brangus laikas, kuriuo dažniausiai pasinaudoja vagystes iš anksto planuojantys nusikaltėliai.
„Pavyzdžiui, suveikus signalizacijai ir būsto savininkui bendruoju pagalbos numeriu susisiekus su policija, ji prieš išsiųsdama ekipažą į įvykio vietą privalo pasiteirauti standartinės informacijos, pasitikslinti įvykio aplinkybes, o tai kainuoja papildomas minutes, kuriomis gali pasinaudoti vagišiai. Tuo tarpu kai objekto signalizacija yra prijungta prie saugos tarnybos pulto, gavus pavojaus signalą, artimiausiai esantis greitojo reagavimo ekipažas yra siunčiamas nedelsiant ir patikrinti objekto vyksta be papildomų klausimų“, – argumentuoja ekspertas.
Jo teigimu, net ir trumpam be priežiūros palikti namai gali tapti lengvu taikiniu piktavaliams arba stichinėms nelaimėms: gali įsibrauti vagys, kilti gaisras, prakiurti stogas arba vamzdis, sutrikti elektros tiekimas. Visais šiais atvejais būtini greiti ir profesionalūs sprendimai galintys užtikrinti turto saugumą.
„Viena vertus patogu yra namuose įsirengti kameras ir per nuotolį stebėti savo būstą. Kitą vertus jei laiku nepastebėsite ir nesureaguosite į įsibrovimą, užkirsti kelią vagystei nėra jokių galimybių. Tokiais atvejais, turint prie saugos tarnybos pulto prijungtas apsaugos sistemas, garantuojamas operatyvus ir veiksmingas reagavimas: suveikus signalizacijai saugos tarnybos ekipažas be jokio delsimo gali atvykti į vietą ir sulaikyti pažeidėjus, esant reikalui iškviesti gelbėjimo tarnybas ar suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems. Svarbu nepamiršti, jog tokios kompleksinės namų apsaugos sistemos padeda išvengti ne tik materialinės, bet ir moralinės žalos – ne tik užkerta kelią didesniems nuostoliams, bet ir apsaugo klientų privatumą, jų emocinę gerovę“, – pabrėžia „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.
Atėjus pavasariui, žemės ūkiui skirtuose plotuose veiklą atnaujins žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai. Kasdieniame darbe jie naudos brangią techniką, chemikalus ir kitas priemones, kurios dėl veiklos specifikos po dienos darbų neretai lieka neapsaugotos. Todėl paklausą turinti žemės ūkio technika, trąšos, kuras – dažnai tampa vagysčių objektais. Policijos duomenimis, kiekvieną pavasarį šalyje registruojama nuo kelių iki keliasdešimt tokių nusikalstamų veikų.
Anot saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktoriaus Donato Pociaus, pagrindinės grėsmės ūkininkams dažniausiai yra dvi – ilgapirščiai ir gaisrai. Šios negandos gviešiasi ir į statinius bei juose esantį derlių, ir į mobilųjį turtą – techniką.
Vagišius masina neapsaugotas ūkininkų turtas
„Policijos suvestinės rodo, jog kasmet pavieniai vagys ir organizuotos jų grupės įsilaužia į ūkininkų sandėlius, mechanines dirbtuves, vagia smulkią ūkio techniką – įvairius padargus ir agregatus, plėšia traktorių įrangą, kurą, pasisavina trąšas, grūdus, medieną. Dažniausiai vagys nusikaltimus vykdo objektuose, neturinčiuose apsaugos sistemų, todėl be jų tampa sudėtinga atsekti kada, iš kur, kokia transporto priemone nusikaltėliai atvyko, užpuolimo atveju neįmanoma suteikti operatyvios pagalbos“, – sako saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.
Jo teigimu, ūkininkams kliautis vien tik teritoriją prižiūrinčiais sargais nėra racionalu, nes tokiame apsaugos modelyje išlieka žmogiškojo faktoriaus rizika: nuovargis ir dėl to sumažėjęs pastabumas, atsakingumo stoka, neatmestini ir galimi susitarimai su nusikaltėliais.
„Šios rizikos yra eliminuojamos, kai fizinė apsauga yra pakeičiama į šiuolaikinę elektroninę – ūkininko turto saugumas yra užtikrinamas naudojant įvairias technines priemones: signalizaciją, daviklius, vaizdo kameras, kurios veikia pagal nustatytus algoritmus. Tokias apsaugos sistemas prijungus prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, objektas yra akylai stebimas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai reiškia, kad visada turėsite objektyvų saugomo objekto situacijos monitoringą, kontrolę, vaizdo įrašų archyvą. Suveikus signalizacijai arba per vaizdo kameras pastebėjus pašalinius asmenis, gaisrą, patikrinti objekto bus nusiųstas greitojo reagavimo ekipažas, o atsitikus incidentui – iškviestos specialiosios tarnybos: policija, ugniagesiai“, – pasakoja „Ekskomisarų biuras“ ekspertas D. Pocius.
Pasak apsaugos specialisto, elektroninės saugos sistemos reaguoja į judesius, durų ir langų atidarymus, stiklų dužimą, taip pat gali fiksuoti ir įvairius nelaimingus atsitikimus, pavyzdžiui, vandens nutekėjimą, elektros įtampos dingimą, dujų nuotėkį, gaisrą. Sumontuotos vaizdo kameros leidžia atsisakyti ir fizinės teritorijos patikros, nes tinkamai išdėstytos jos gali fiksuoti tiek patalpų vidų, tiek išorę. Suveikus signalizacijai, pavojaus signalas perduodamas į kliento mobilųjį telefoną ar kompiuterį bei siunčiamas saugos tarnybai.
Vaizdo kameros – stiprus nusikaltėlių atgrasymo įrankis
Pašnekovo teigimu, vaizdo kameros – stiprus psichologinis atgrasymo veiksnys. Vien tokios įrangos buvimas ūkyje prevenciškai maždaug 50 proc. sumažina vagystės tikimybę. Kameros taip pat gali būti pasitelkiamos ir kitoms funkcijoms – per jas gali būti stebimi ir kontroliuojami procesai, vykstantys teritorijoje ir įvairios paskirties patalpose: sandėliuose, fermose, mechaninėse dirbtuvėse.
„Ūkio savininkas net ir būdamas toli nuo objekto, gali per kompiuterį ar telefoną stebėti, kaip darbininkai elgiasi su brangia ūkio įranga, ar ji tinkamai eksploatuojama. Įsilaužimo atveju į archyvą įrašytas vaizdas gali būti perduodamas policijai. Tai padidina tikimybę, jog įsibrovėliai bus nustatyti ir surasti“, – tvirtina saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktoriui antrina ir Pasvalio rajono ūkininkas Stanislovas, kurio teigimu, kuomet jo ūkyje buvo įrengtos vaizdo kameros, tokia priemonė prevenciškai suveikė ne tik prieš galimus vagis, bet ir sudrausmino samdomus darbuotojus.
„Savo ūkyje naudoju nemažai įvairios technikos, dėl kurios su atvykstančiais darbuotojais neretai kildavo įvairių nesusipratimų. Kas parkuodamas traktorių netyčia užkabino aikštelėje stovintį automobilį, kas su trąšų barstytuvu įvažiavo į tvorą ir ją nuvertė. Incidento kaltininką be liudininkų dažniausiai būdavo sunku nustatyti. Dabar šios problemos nebeliko: peržvelgei apsaugos kamerų vaizdo įrašus ir viskas aišku“, – sako ūkininkas.
Anot jo, fizinius sargus pakeitus į vaizdo kameras, šios investicijos ūkyje atsipirko mažiau nei per metus.
„Anksčiau viso ūkio apsaugai samdydavau tris sargus. Su kuriais irgi visokių nutikimų būdavo – tai vienas budėdamas naktį užmigo, tai kitas į darbą pamiršo ateiti ar susirgo. Bet kokiu atveju, samdyti sargus per metus vidutiniškai atsieidavo apie 30 tūkstančių eurų. Įsirengti vaizdo kameras ir užsakyti stebėsenos paslaugas metams saugos tarnyboje kainuoja gerokai pigiau. Be to, raminančiai veikia žinojimas, jog kilus incidentui su įsibrovėliais reikalų turės ne vietinis sargas, o specialiai apmokyti, profesionalūs, ginkluoti saugos tarnybos darbuotojai“, – pasakoja ūkininkas.
Elektroninę sistemą eksploatuoti pigiau nei samdyti apsaugos darbuotojus
Anot „Ekskomisarų biuro“ eksperto D. Pociaus, didelius ūkius ar skirtingose vietose juos valdantiems ūkininkams gali būti aktuali ir apsauga į kurią įeina moderni autonominė bepiločio orlaivio stotis bei dronas su integruota dirbtinio intelekto programine įranga. Vienas iš drono panaudojimo apsaugoje privalumų yra termovizorinė kamera, leidžianti stebėti teritoriją ir nakties metu, taip pat galimybė greitai apskristi didelę teritoriją bei fiksuoti pažeidimus sudėtingose vietovėse, kurios gali būti sunkiai patruliams pasiekiamos pėsčiomis.
„Tiek dienos, tiek nakties metu dideliame aukštyje skrendantis dronas mato šilumą skleidžiančius objektus – fiksuoja žmones ar automobilius. Jeigu pastebimas įtarimą sukėlęs objektas, operatorius perima valdymą, sustabdo droną ir, pavyzdžiui, gali pritraukti vaizdą arčiau, apžiūrėti, kas sukėlė įtarimą arba įjungti papildomą apšvietimo žibintą ar garsiakalbiu perspėti pašalinius asmenis dėl teritorijos pažeidimo“, – teigia „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.
Apibendrindamas elektroninės apsaugos privalumus prieš fizinę apsaugą, D. Pocius pabrėžia, jog šalyje kasmet didėja darbo užmokestis, tuo tarpu technologijos tik tobulėja ir taip ženkliai nebrangsta.
„Elektroninę apsaugą vietoj fizinės apsaugos įsigijusiam ūkininkui nebereiks ieškoti ir priiminėti į darbą darbuotojų, jų apmokyti, kontroliuoti, būti atsakingu už jų saugumą, sargams sergant ar atostogaujant – ieškoti jiems pamainos. Elektroninė apsaugos sistema tokių dalykų nereikalauja. Žinoma, yra pirminės investicijos, taip pat periodinė sistemos patikra, bet to pilnai pakanka – gauni apsaugotą objektą“, – pabrėžia saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius.
Sunku būtų rasti žmogų, kuriam nerūpėtų jo namų saugumas. Lietuvos gyventojai savo būstą nuo nepageidaujamų įsibrovėlių stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Tradiciškai vis dar yra populiarios šarvuotos durys, akylūs kaimynai ar garsiai lojantis šuo. Tačiau technologijų amžiuje yra ir gerokai efektyvesnių namų apsaugos būdų. Apsaugos sistemos gali būti elektroninės, mechaninės, kombinuotos, su vaizdo stebėsena ar panaudojant dirbtinį intelektą, vietinės ar prijungtos prie saugos tarnybų stebėjimo ir valdymo centro.
Pasak saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktoriaus Žilvino Andrulio, kiekvieni namai ir jų gyventojai yra skirtingi, tad gali turėti ir skirtingus saugumo poreikius. Vis dėlto visas namų apsaugos sistemas vienija bendras tikslas – apsaugoti namus ir jų gyventojus nuo potencialių grėsmių – įsilaužimo ir turto vagystės, gaisro, vandens užliejimo ir kitų nelaimių.
Ko nepamiršti paliekant namus be priežiūros?
Namų apsaugos signalizacija, ko gero, yra vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų apsaugoti savo namus ar kitą turtą nuo nepageidaujamų svečių, be žmogaus įsikišimo. Butui ar namui apsaugoti dažniausiai yra naudojami durų ar langų atidarymo, judesio davikliai. Paprastai signalizacijos veikimo principas yra gana nesudėtingas: įvairūs judesio, dūmų ar magnetiniai jutikliai fiksuoja įsilaužimą pro duris ar langus, nepageidaujamus judesius patalpose, gaisro aptikimo, vandens užliejimo ir panašių nelaimių atvejus.
Pavyzdžiui, gaisro atveju, sistema ne tik informuoja apie pavojų signalu, bet ir gali atidaryti evakuacinius išėjimus, išjungti vėdinimo sistemas bei įjungti gesinimo priemones. Vandens davikliai gali ypač pasitarnauti nuosavus namus su rūsiais turintiems gyventojams, kuomet sistemos sensoriai, užfiksavę vandens nuotėkio pavojų, aktyvuojasi, praneša apie galimą užliejimą ir netgi gali uždaryti pagrindinio vandens įvado čiaupą.
Kitais atvejais suveikus vienam ar keliems davikliams, paprastai įsijungia garsinė sirena bei gali būti išsiunčiamas pranešimas patalpų savininkui. Jeigu signalizacija yra prijungta prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, pranešimą apie signalizacijos suveikimą gauna ir saugos tarnyba, kuri išsiunčia į vietą greitojo reagavimo ekipažą.
Belaidės apsaugos sistemos privalumai
Apsauginės signalizacijos gali būti laidinės arba belaidės. Įrengiant laidines sistemas, visi signalizacijos komponentai sujungiami laidais, todėl toks sprendimas yra labiau tinkamas naujai statomuose namuose arba atliekant renovaciją. Tuo tarpu belaidės signalizacijos sistemos veikia belaidžiu ryšiu, jos yra lengviau ir greičiau įdiegiamos jau įrengtuose namuose.
Saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“ siūlo visą mėnesį nemokamai – be jokių pradinių investicijų ir mokesčių, išbandyti profesionaliai sukomplektuotą belaidę apsaugos sistemą, kartu su stebėjimo ir reagavimo paslaugomis. Toks sprendimas tinka tiek privačių, tiek verslo objektų apsaugai.
Anot saugos eksperto Ž. Andrulio, tokios belaidės sistemos įrengimas yra itin greitas – užtrunka vos iki dviejų valandų, o svarbiausia nereikia ardyti, o po to papildomai tvarkyti būsto sienų.
„Kartu su belaide signalizacija būsto savininkui taip pat yra suteikiama ir greitojo reagavimo paslauga į apsaugos sistemos suveikimus bei galimybė valdyti šią apsaugos sistemą mobiliąja programėle. Objekto siunčiami signalai bus stebimi 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, o gavus sistemos suveikimo signalą – nedelsiant išsiųstas tarnybos greitojo reagavimo ekipažas“, – pabrėžia Ž. Andrulis.
Vaizdo kamerų technologijos
Jo teigimu, be jau minėtos belaidės signalizacijos, vaizdo kameros yra viena efektyviausių namų apsaugos sistemų, kuri gali padėti užtikrinti namų, laiptinių, kiemų, požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, sodybų ir šalia esančių teritorijų apsaugą nuotoliniu būdu. Dažnai vien pats faktas, kad teritorijoje ar patalpoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, gali atgrasyti nuo vagystės, o įvykus incidentui yra galimybė vaizdo įrašų pagalba identifikuoti įsilaužėlį.
Tobulėjant technologijoms vis labiau populiarėja ir vadinamosios išmaniosios spynos, kuriose yra įdiegta vaizdo kamerų bei veido atpažinimo sistema, o pačią spyną galima valdyti ir stebėti nuotoliu per programėlę. Anot „Ekskomisarų biuro“ eksperto Ž. Andrulio, tokia įėjimo apsaugos kontrolės priemonė užtikrina privatumą, nes pagal iš anksto numatytus kriterijus, sistema atpažįsta ir į patalpas įleidžia tik juos atitinkančius asmenis.
„Tokios apsaugos priemonės naudoja biometrinių duomenų ir dirbtinio intelekto derinį – jūsų sukurtą veidų registrą, o ne įprastą raktą ar kodą. Todėl toks išmanus sprendimas sumažina galimą riziką, jog nepageidaujami asmenys pateks į objektų vidų su pamestais, pavogtais ar padirbtais raktais“, – aiškina Ž. Andrulis.
Namus apsaugos kompleksinis sprendimas
Vis dėlto saugos tarnybos elektroninės saugos departamento direktorius pabrėžia, kad net jei namuose yra įdiegtos įvairios apsaugos sistemos, tačiau jos nėra prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, tokių priemonių atbaidyti vagims gali ir nepakakti.
„Net jeigu ir susitarėte su kaimynu, kad jums išvykus jis pasaugos jūsų namus, nėra jokios garantijos, jog paryčiui kaimynystėje išgirdęs triukšmą, jis puls ginti jūsų turto. Arba suveikus garsinei apsauginei signalizacijai, ir net į šeimininko telefoną nusiuntus pranešimus, plėšikai gali nuošaliau palaukti, ar atvyks greitojo regavimo ekipažas, o tam neįvykus, toliau gali tęsti įsilaužimą. Tokiu atveju nedelsiant sureaguoti gali tik saugos tarnyba, turinti ryšį su apsaugos sistemomis jūsų namuose“, – akcentuoja ekspertas Ž. Andrulis.
Kokią namų apsaugos sistemą pasirinkti priklauso nuo patalpų paskirties bei ploto ir nuo grėsmių, nuo kurių norima apsaugoti savo turtą. Vis dėlto rekomenduojama rinktis tokią namų apsaugos sistemą, kurią būtų galima prijungti prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, kad iškilus pavojui greitojo reagavimo ekipažas galėtų operatyviai atvykti į vietą ir sulaikyti pažeidėjus, o esant reikalui iškviesti gelbėjimo tarnybas, suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems.
Kalėdiniu laikotarpiu namai užsipildo dovanomis, be to, šiuo metu dažnai planuojame atostogas, išvykstame aplankyti draugų ar giminių, tad tušti namai gali virsti masalu vagims. „Norint išvengti nemalonių siurprizų, reikėtų nepamiršti elementariausių saugumo „taisyklių“ – juk Kalėdas visi norime sutikti ramiai, jaukiai ir saugiai“, – sako saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis. Kaip užtikrinti saugias Kalėdas ir apsisaugoti nuo nepageidaujamų svečių?
Atidumas socialiniuose tinkluose ir apšvietimo triukai
Pasak jo, pirmiausia reikėtų būti itin atidiems socialinėje erdvėje: „Nereikėtų viešai skelbti, kada esate namuose ir kada būsite išvykęs – kai kuriems vagims socialiniai tinklai yra pirminis šaltinis, kuriuo vadovaujamasi planuojant įsilaužimą. Be to, visada gelbėja bendravimas su kaimynais – jei pastebite ką nors įtartino, reikėtų su jais pasidalinti šia informacija.“
Kitas būdas atbaidyti ilgapirščius – investuoti į lauko apšvietimą, pavyzdžiui, įsigyti lauko prožektorius su judesio davikliais. „Apšvietus namo išorę ir lauką, įsilaužėliui bus sunku nepastebėtam priartėti prie namų, – pastebi saugos specialistas. – Dekoruojant namus kalėdinėmis girliandomis, derėtų tinkamai įsirengti lauko elektros lizdus, o ne tiesti prailgintuvus pro šiek tiek pravertą langą – nusikaltėliams tai taip pat gali tapti masalu.“
Saugos ekspertas pataria vakarais užtraukti užuolaidas bei žaliuzes, kad namuose esantys vertingi daiktai nebūtų matomi praeiviams. „Jeigu namuose įdiegta išmaniųjų namų sistema, galima pasinaudoti laikmačiu ir tam tikru metu, naudojantis telefono programėle, įjungti šviesas arba garso kolonėles šitaip sukuriant iliuziją, jog namai nėra tušti.“
Tuščios dėžės lauke ir prie durų paliktos siuntos
Dovanų pakuotes ir kartotines dėžes nuo pirkinių žmonės dažnai trumpam palieka lauke, prie namų durų – kartais tiesiog nėra laiko iškart išmesti šiukšlių arba norima sukaupti didesnį kiekį dėžių, kad paskui viskuo būtų galima atsikratyti vienu kartu nunešus į rūšiavimo konteinerį. Pasak eksperto, atvirai eksponuojamos dėžės nuo siuntinių taip pat gali patraukti ilgapirščių dėmesį.
Patartina nepalikti jų lauke, matomoje vietoje. „Nereikėtų reklamuoti savo namų turinio – jeigu negalite iškart išmesti popierinių pakuočių, derėtų jas laikyti garaže ar kitoje nepastebimoje vietoje, kitas variantas – popierines dėžes sulankstyti, kad prekių ženklų pavadinimai nekristų į akis“, – teigia saugos ekspertas.
Atvirai eksponuojami įrankiai ir paliekami raktai po vazonu
Taip pat derėtų įsitikinti, kad sodo įrankiai ar kopėčios, kuriomis pasinaudojus galima įsilaužti į namus, nėra palikti be priežiūros ar pasiekiami iš neužrakinto lauko sandėliuko. „Sandėliai ir garažai, kuriuose dažnai laikome dviračius, brangią sodo ar statybų techniką, dažnai tampa vagių taikiniu. Šiuos daiktus reikėtų laikyti saugiai, neeksponuoti jų kieme“, – atkreipia dėmesį saugos ekspertas.
Kai kurie turi įprotį raktus nuo namų laikyti po vazonu, kilimėliu ar padėti po akmeniu lauke. Anot pašnekovo, atsarginį raktą visada geriau palikti patikimam kaimynui ar šeimos draugui, nes ilgapirščiams ir šis mūsų įprotis yra gerai žinomas.
Geriausia prevencija – patikima namų apsaugos sistema
Anot Ž. Andrulio, nors elementarių saugumo taisyklių turėtų laikytis visi, paprasčiausias sprendimas užtikrinti turto apsaugą yra namų apsaugos sistemos įsidiegimas.
„Efektyviausias būdas užtikrinti, kad jūsų namai būtų saugūs ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir visus metus, yra investuoti į namų apsaugos priemones, teigia pašnekovas. – Moderni apsaugos sistema užtikrins ne tik ramybę, bet ir galimybę greitai reaguoti į galimus pavojus. Didelės rezoliucijos vaizdo kameros atgraso potencialius vagis, o suveikus apsaugos sistemai, iškart išsiunčiamas ekipažas.“
Saugos ekspertas priduria, kad kiekvienų namų saugumo poreikiai gali skirtis, todėl svarbu atsižvelgti į individualius veiksnius ir pasirinkti tinkamiausias saugumo priemones. „Nepriklausomai nuo to, kokią apsaugos sistemą pasirinktumėte, modernių ir išmanių technologijų įdiegimas yra ilgalaikė investicija į namų saugumą“, – sako saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius.
Viena didžiausių šalies saugos tarnybų „Ekskomisarų biuras“ plečiasi – įmonė įsigijo 100 proc. UAB „LK service”, veikiančios kaip saugos tarnyba “Likurgas“, akcijų. Šis strateginis sandoris, pasirašytas pirmąją šių metų žiemos dieną, sustiprins įmonės pozicijas Kauno regione bei suteiks dar daugiau galimybių tiek esamiems, tiek naujiems klientams.
Daugiau nei du dešimtmečius veikianti įmonė „Likurgas“ teikia fizinės ir elektroninės apsaugos paslaugas Kaune ir jo apylinkėse. Dislokuoja savo ekipažus bei užtikrina reagavimo paslaugas visame Kauno mieste bei tokiuose rajonuose kaip Garliava, Romainiai, Domeikava, Ringaudai, Ramučiai ir kt.
Pasak „Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko, šis įsigijimas leis išplėsti įmonės veiklą visoje Kauno periferijoje: „Nuo šiol turėsime didžiausią greitojo reagavimo ekipažų skaičių Kauno regione, tad galėsime dar greičiau atvykti į nutolusius objektus, taip užtikrindami kokybiškesnį klientų saugumą“.
Taip pat „Likurgas“ teikia apsaugos sistemų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugas – jų darbuotojų gretose dirba ilgametę patirtį turinti inžinierių komanda. Tad apjungus abiejų įmonių patirtį, „Ekskomisarų biuras“ galės klientams pasiūlyti inovatyvius apsaugos sistemų diegimo būdus bei dar greičiau ir efektyviau likviduoti iškilusias apsaugos sistemų problemas.
„Labai vertiname „Likurgo“ komandos įdirbį Kauno regione. Neabejoju, jog apjungus mūsų bei šios kompanijos saugos srities profesionalų patirtį bei žinias, sustiprinsime savo fizinės ir elektroninės apsaugos paslaugas bei praplėsime reagavimo, apsaugos sistemų montavimo ir techninio aptarnavimo skyrius, taip užtikrindami geriausią kokybę esamiems bei naujiems klientams, pasiūlydami daug platesnį spektrą modernių apsaugos sprendimų“, – sako V. Labeckas.
Jis pabrėžia ir užtikrina, kad esamiems “Likurgas” klientams suteiks dar daugiau galimybių saugos sferoje, pasiūlydami išmanius belaidžius, mobilius vaizdo apsaugos sprendimus, paremtus dirbtinio intelekto algoritmais, vaizdo stebėjimo paslaugas pasitelkiant pažangius vaizdo analizės algoritmus bei išmanias programėles apsaugos sistemų valdymui.
Šiam sandoriui paskolą suteikė SEB bankas: „Nepaisant ekonomikos neapibrėžtumo, įmonė „Ekskomisarų biuras“ aktyviai investavo į įmonės plėtrą ir profesionalių darbuotojų išlaikymą, stiprino savo pozicijas regionuose ir kone trečdaliu didino pajamas. Tikime, kad šios papildomos investicijos užtikrins įmonės fizinės ir elektroninės saugos paslaugų konkurencingumą, padės vykdyti teikiamų paslaugų plėtrą ir išlaikyti lyderio pozicijas rinkoje“, – teigia SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė. Finansavimo suma nėra atskleidžiama.
Po sandorio įvyks įmonės „Likurgas“ prisijungimo procesas: „Pasirašius sutartį „Likurgas“ taps mūsų kompanijos dalimi. Tikimės, kad bendrovės darbuotojai įvertins šio pokyčio privalumus ir stengsimės užtikrinti sklandžią ir lengvą jų integraciją naujoje komandoje. O mes savo ruožtu džiaugiamės, kad mūsų gretas papildys darbuotojai, turintys ilgametę patirtį saugos srityje.“
Vienos didžiausių šalies saugos tarnybų pajamos pernai augo 30 proc. ir pasiekė 28 mln. eurų apyvartą. V. Labeckas teigia, kad didžiausią įtaką finansiniams rezultatams turėjo ankstesni įsigijimai – bendrovės „Maxima LT“ dukterinės įmonės „Loganas“ bei Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje veikusios saugos tarnybos UAB „Norgauda“.
„Investicijos į plėtrą duoda grąžą, – tvirtina V. Labeckas. – Pernai jau pilnai veikėme regionuose, kuriuose pavyko sustiprinti pozicijas po įmonių įsigijimų, o naujausias sandoris leis dar labiau padidinti savo pajėgumus Kauno regione.“
Nors padangėse dronai skraido jau dešimtmetį, būtent pastaraisiais metais pasaulis susipažįsta su vis platesnėmis jų pritaikymo galimybėmis. Viena tokių – didelių teritorijų apsauga. Lietuvoje kol kas tai – visiška naujovė, o vieni pirmųjų šią paslaugą savo klientams siūlo „Ekskomisarų biuras“.
„Dronai yra nepakeičiamas didelių teritorijų saugojimo įrankis. Jie skraido 30-50 metrų aukštyje virš teritorijų, kurių plotas gali siekti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų hektarų. Turime vieną objektą, kuriame dronas skraido 350 hektarų plote. Tai – didžiulė, septynių kilometrų perimetro teritorija“, – sako „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.
1. Plačios pritaikymo galimybės: nuo elektrinių iki logistikos įmonių.
Anot specialisto, dronų panaudojimo galimybės didelių teritorijų apsaugoje yra labai plačios – ši technologija gali saugoti tiek aptvertas, tiek neaptvertas teritorijas, taip pat ir tas, kuriose įdiegtos kombinuotos apsaugos sistemos.
„Pavyzdžiui, signalizacijos perimetro davikliai gali būti įmontuoti tam tikrose teritorijos vietose, o jiems suveikus, ten iškart nuskrenda dronas ir įvertinama, kodėl davikliai suveikė“, – teigia pašnekovas.
Tokie dronai gali būti pritaikyti statybų aikštelėse, į kurias žmogui ar automobiliui patekti gali būti sudėtinga dėl aplinkos sąlygų. Taip pat – saulės parkuose, gamybos įmonėse, dideliuose logistikos centruose.
Ž. Andrulis pasakoja, kad „norint stebėti teritoriją iš viršaus, dronas yra nepakeičiamas. Pavyzdžiui, jis gali pasitarnauti saulės jėgainių parkuose vykdant elektrinių inspekciją, įvertinant, ar paneles dar galima eksploatuoti. Taip pat dronais galima įvertinti didelių pastatų, bokštų būklę – aukštai pakilę, jie pastebi kiekvieną įtrūkimą ar kitus defektus. Didelėse gamybos ar logistikos įmonių teritorijose dronai gali stebėti, ar į teritoriją nepatenka pašaliniai asmenys bei transportas.“
2. Dronai teritorijas žvalgo ir naktį
Pasak specialisto, priklausomai nuo oro sąlygų, dronas ore gali išbūti 15-20 minučių – prie didesnio vėjo technologija išeikvoja daugiau energijos pasipriešinimui. Dronas skrenda apie 10-15 m/s greičiu – toks greitis yra optimalus kokybiškai teritorijos apžvalgai.
Vienas iš drono panaudojimo apsaugoje privalumų yra termovizorinė kamera, leidžianti stebėti teritoriją ir nakties metu. „Tiek dienos, tiek nakties metu dideliame aukštyje skrendantis dronas mato šilumą skleidžiančius objektus – pastebi žmones ar automobilius, – pasakoja Ž. Andrulis. – Termovizorinė kamera pasitarnauja pašalinių objektų aptikimui teritorijoje.“
Dronas virš teritorijos skrenda automatiškai nustatytu kursu, o operatorius iš savo darbo vietos stebi drono skrydį. „Jeigu pastebimas įtarimą sukėlęs objektas, operatorius perima valdymą, sustabdo droną ir, pavyzdžiui, gali pritraukti vaizdą arčiau, apžiūrėti, kas sukėlė įtarimą. Jeigu norima išsiaiškinti daugiau aplinkybių, galima pakeisti režimą – perjungti į paprastos kameros vaizdą, įjungti papildomą apšvietimo žibintą arba net garsiakalbiu perspėti pašalinius asmenis dėl teritorijos pažeidimų“, – teigia elektroninės saugos specialistas.
3. Veikia be žmogaus įsikišimo ir patys pasikeičia baterijas
Ž. Andrulis atskleidė ir dar vieną technologijos privalumą – teritorijas žvalgantys dronai veikia visiškai autonomiškai ir patys pasikeičia savo baterijas: „Šie dronai turi kelias baterijas ir kaskart prieš skrydį roboto ranka pakeičia drono bateriją į pilnai pakrautą. Dronui sugrįžus į stotį, dėžė užsidaro ir iki kito skrydžio baterija kraunasi.“
Tokiu būdu operatoriui belieka tik stebėti archyvuojamą ir nuolat filmuojamą drono kelionę, nereikalingas joks fizinis įsikišimas.
4. Droną eksploatuoti pigiau nei samdyti apsaugos darbuotojus
Dar vienas dronų privalumas – pasitelkti juos teritorijų apsaugai yra pigiau nei samdyti fizinius darbuotojus.
Pašnekovas pastebi, kad vienas iš pagrindinių argumentų yra ekonominis dronų pranašumas: „Jų priežiūros kaštai yra ženkliai mažesni nei samdomų darbuotojų atlyginimai. Be to, didelių teritorijų apsaugoje dronai pranašesni ir savo techninėmis galimybėmis – teritorijas jie žvalgo greičiau, vertina objektyviau, eliminuojant žmogiškųjų klaidų tikimybes, kurių gali atsirasti dėl tokių faktorių kaip nuovargis ar besikeičiančios pamainos. Net ir norėdamas, žmogus negalėtų apžvelgti visos teritorijos, o dronai tą sugeba.“
Jis priduria, kad dronai, kaip ir automobiliai, nėra amžini: „Detalės dėvisi ir natūralu, kad po kelerių metų tam tikras dalis reikia keisti arba, kažkam nutikus, įsigyti naują droną. Kaštai yra neišvengiami, tačiau jie yra ženkliai mažesni nei darbuotojų samdymas, kai atlyginimai turi tendenciją kilti.“
5. Rizika numušti droną yra labai minimali
Nors drono skrydyje gali pasimaišyti įvairiausių kliūčių, kurios teoriškai galėtų jį sugadinti, anot Ž. Andrulio, rizika, jog dronui kažkas nutiks, yra labai minimali, o ir numušti taip aukštai skrendantį droną yra labai sudėtinga.
„Dideliame aukštyje jis yra vos matomas. Dronui nėra reikalo leistis žemiau – galimybės apžiūrėti teritoriją su termovizorine kamera yra labai plačios, tad operatoriui, pastebėjusiam kažką įtartino, užtenka priartinti vaizdą kamera, – sako jis. – Žinoma, esama ir tokių rizikos veiksnių kaip medžiai, stulpai, kaminai ar aukšti pastatai, tačiau reikia nepamiršti, jog dronas visada skrenda suplanuotu maršrutu ir visos teritorijoje esančios kliūtys yra įvertinamos.“
