Saugumas šiandien – tai nebe spyna ant durų ar signalizacija. Grėsmės tampa išmanesnės, tad ir apsauga turi žengti koja kojon su technologijomis. Dirbtinis intelektas, realaus laiko duomenų analizė ir modernios stebėjimo sistemos – tai naujoji saugumo era. Būtent tokią jėgų sąjungą, kurioje patirtis susitinka su pažangiausiomis technologijomis, siūlo didžiausia Lietuvoje saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“.
Modernus stebėjimo centras, sprendžiantis problemas dar joms neįvykus
Naktį jūsų telefone sušvinta pranešimas – „Aptiktas judesys prie namo.“ Nors esate už šimtų kilometrų, ramybę suteikia žinojimas, kad situaciją galite patikrinti vos keliais paspaudimais. Jei tai tik klaida – atsakymą gaunate iškart. Jei pavojus realus – greitojo reagavimo ekipažas jau pakeliui.
Būtent taip veikia „Ekskomisarų biuras“. Modernus stebėjimo ir valdymo centras dirba be poilsio – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Čia naujausios technologijos ir patyrę profesionalai susilieja į vieną komandą, kad pavojai būtų ne tik pastebėti, bet ir neutralizuoti dar jiems neišaugus į rimtą grėsmę.
Dirbtinio intelekto sistemos realiuoju laiku analizuoja vaizdo medžiagą, geba atskirti įprastą veiklą nuo įtartinos ir akimirksniu įspėja klientus. Tokie algoritmai eliminuoja klaidingus suveikimus, leidžia taupyti darbuotojų laiką ir užtikrina, kad į tikrus pavojus būtų reaguojama žaibiškai.
Pavyzdžiui, jei kamera užfiksuoja objektą namo teritorijoje, sistema gali atskirti, ar tai medžio šakos, ar gyvūnas, ar žmogus ir pranešti apie galimą pavojų dar prieš jam tampant realia problema.
Greitai ir užtikrintai
Saugumo srityje kiekviena sekundė turi kainą. Todėl vienas iš didžiausių „Ekskomisarų biuro“ privalumų – automatizuota greitojo reagavimo ekipažų valdymo sistema. Ji realiu laiku vertina ekipažų užimtumą, eismo sąlygas, kamščius ir atvykimo laiką. Rezultatas? Į įvykio vietą visada siunčiamas tas ekipažas, kuris gali pasiekti jus greičiausiai.
Tokiu būdu reakcijos laikas sutrumpinamas iki minimumo, o pagalba tampa ne pažadu, o garantija.
Ši sistema jau ne kartą padėjo išvengti nuostolių. Pavyzdžiui, viename Vilniaus name suveikus signalizacijai dėl bandymo įsilaužti, artimiausias ekipažas atvyko per kelias minutes – dar prieš įsibrovėliui spėjant praverti duris.
Vidutiniškai „Ekskomisarų biuro“ greitojo reagavimo ekipažai miestuose pasiekia objektus per 7–10 minutes, o regionuose – per 10–15 minučių. Tokie rodikliai leidžia klientams jaustis saugiai, žinant, kad pagalba visada arti.
Apsauga kišenėje – „Būk ramus“ programėlė
Šiandien saugumas telpa į jūsų delną. „Ekskomisarų biuras“ klientams siūlo mobilią programėlę „Būk ramus“, kuri leidžia nuotoliniu būdu valdyti apsaugos sistemas, sekti pranešimus realiu laiku ir, svarbiausia, vos vienu paspaudimu aktyvuoti SOS mygtuką.
Tokiu atveju į įvykio vietą nedelsiant siunčiamas ginkluotas ekipažas – jūsų asmeninė pagalba, pasiekiama iš bet kur ir bet kada.
Ši funkcija praverčia ne tik keliaujant, bet ir būnant namuose. Pastebėjote įtartiną žmogų vaikštinėjantį prie jūsų kiemo? Vienas SOS paspaudimas – ir ekipažas jau pasirengęs patikrinti situaciją bei užkirsti kelią galimam nusikaltimui. Tai tarsi turėti saugumo garantą kišenėje – ramybę, kuri kasdien kartu su jumis.
Belaidės sistemos – apsauga be griovimo darbų
Šiuolaikinės apsaugos sistemos gali būti visiškai belaidės. Jokių papildomų laidų, jokių sienų ar grindų ardymų – tik greitas ir švarus įdiegimas. Todėl jos ypač tinka jau įrengtoms patalpoms, kuriose norisi daugiau saugumo, bet nesinori pradėti remonto darbų.
Visi signalizacijos komponentai veikia belaidžiu ryšiu, o pati sistema ne tik apsaugo nuo įsilaužimo, bet ir iš anksto įspėja apie gaisro ar vandens užliejimo pavojų.
Naudos pavyzdys – Kauno daugiabutyje įrengta belaidė sistema. Savininkams nereikėjo jokių remonto darbų, o vos po kelių mėnesių ji užfiksavo trūkusį vamzdį. Apie incidentą žmonės sužinojo dar būdami darbe – ir laiku išjungė vandenį, taip išvengdami brangiai kainavusio remonto.
Dronai – saugumo ateitis dideliems objektams
Didelių teritorijų ir stambių objektų apsaugą vis dažniau perima integruotos elektroninės sistemos, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka dronai ir pažangi vaizdo analitika.
Dronai su termovizinėmis kameromis leidžia stebėti teritorijas net visiškoje tamsoje, o dirbtinis intelektas automatiškai atpažįsta pašalinius asmenis ar įtartiną veiklą. Tai reiškia, kad grėsmės fiksuojamos iškart, o reagavimas tampa dar greitesnis ir tikslesnis.
Vienoje pramoninėje teritorijoje dronai padėjo užkirsti kelią kuro vagystei. Įsibrovėlius užfiksavęs dronas akimirksniu perdavė signalą į saugos tarnybos valdymo centrą, o greitojo reagavimo ekipažas buvo išsiųstas nedelsiant. Rezultatas – vagys sulaikyti nusikaltimo vietoje.
Dronai saugumo srityje – tai daugiau nei technologija. Tai naujas standartas, kai didžiulės teritorijos stebimos efektyviau, be milžiniškų žmogiškųjų resursų, o klientai gauna maksimalią apsaugą.
Patirtis ir nuolatinė plėtra
„Ekskomisarų biuras“ nuosekliai investuoja į savo plėtrą ir stiprina pozicijas visoje Lietuvoje, plečiant greitojo reagavimo ekipažų, apsaugos sistemų montavimo ir aptarnavimo skyrius. Tai ne tik didžiausia saugos tarnyba šalyje – tai įmonė, turinti daugiau nei 30 metų patirtį bei nuolat tobulinanti technologijas ir paslaugas.
Klientai gali jaustis saugūs bet kuriuo paros metu, o pagalba – pasiekiama vos kelių minučių bėgyje. Kaip sako įmonės atstovai, svarbiausia ne tik greitai reaguoti į pavojų, bet ir užtikrinti, kad klientas visada žinotų: jo paties ir jo turtas saugumas yra patikimose rankose.
Nuolatinė plėtra ir patirtis reiškia vieną dalyką – saugumas čia ne tik pažadas, bet ir kasdienybė.
Net 85 proc. Lietuvos gyventojų savo namuose jaučiasi saugūs – rodo saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ užsakymu atliktas tyrimas. Nors tai ir nuteikia pozityviai, tyrimas taip pat atskleidė nevienodą saugumo namuose jausmo suvokimą. Vieni ramybę jaučia laikydami didelį šunį kieme, o kiti – galėdami matyti apsaugos kamerų stebimo būsto vaizdą savo telefone.
Daugiausia įtakos saugumo jausmui namuose turi kaimynystė
Apklausos duomenimis, net 62 proc. respondentų nurodė kaimynystės saugumą kaip esminį veiksnį, turintį daugiausia įtakos saugumo jausmui namuose. Antroje vietoje (60 proc.) rikiuojasi tvirtos ir patikimos durys bei langai, o trečią dalinasi du apklaustųjų nurodyti veiksniai – gyvenimas kartu su kitais ir lauko apšvietimas (po 43 proc.). Šių rezultatų reikšmę komentuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:
„Pirmiausia, saugi kaimynystė – tai tvirtos bendruomenės jausmas. Jį kuria aktyvus kaimynų įsitraukimas į tarpusavio bendravimą, pasitikėjimas, dalijimasis informacija apie neįprastus įvykius, ar tiesiog paprastas susitarimas stebėti vienas kitų būstus atostogų metu. Tokie dalykai kuria labai aiškų ir patikimą saugumo tinklą bei stiprina saugumo kultūrą. Jei aplinkiniai žmonės bendrauja, reaguoja į pašalinius įtartinus asmenis ar automobilius, pasitiki vieni kitais, saugos lygis kyla automatiškai.“
Tai tik įrodo, kad daugeliui Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo amžiaus, saugumo namuose jausmas yra dvejopas. Jis susideda iš fizinės apsaugos elementų ir psichologinių aspektų. Kitaip tariant, kai durys tvirtos, o kaimynai patikimi – jaučiamės bene saugiausiai. D. Pocius pastebi, kad tai susiję ir su socialiniais veiksniais:
„Saugumo jausmas namuose nėra tik emocija. Tai ir socialinį statusą bei gyvenimo kokybę atspindintis rodiklis, kuriam įtakos turi pajamos, gyvenamoji vieta, šeimos sudėtis bei turimos apsaugos priemonės. Iš tyrimo matyti, kad dažniau nesaugiai jaučiasi žemiausias pajamas gaunantys žmonės, o labai saugūs jaučiasi tie, kurių vienam šeimos nariui tenka bent 1500 eurų pajamos.“
Specialistas taip pat pažymi, kad šeimoms, kurios turi vaikų iki 18 metų, saugumo jausmui namuose didžiausią įtaką turi gyvenimas su kitais žmonėmis. „Vadinasi, saugios bendruomenės aspektas yra svarbus visiems – tai suteikia ramybę tiek gyvenant su šeima, tiek vienišiems asmenims“, – aiškina D. Pocius.
Nerimauja dėl įvairių grėsmių
Kaip rodo tyrimas, bendrai visoms kartoms baisiausios grėsmės namų saugumui išlieka tradicinės. 7 iš 10 apklaustųjų nurodo gaisrą, pusė tyrimo dalyvių – įsilaužimą ar vagystę, o maždaug 40 proc. respondentų – techninius gedimus, tokius kaip elektros ar dujų avarijos bei užliejimai.
Tyrimas taip pat išryškino ir įdomių skirtumų tarp įvairių kartų atstovų. Pavyzdžiui, jaunimas iki 34 m. saugumą namuose sieja su gera kaimynyste, o vyresni žmonės, kurie gyvena kaimiškose vietovėse ir nuosavuose namuose – su šunų ir kitų augintinių turėjimu.
D. Pociaus teigimu, vis dėlto nuo įvairių grėsmių geriausiai saugos apsaugos sistemos:
„Šiuolaikinės apsaugos sistemos nebėra tik tos, kurios perspėja tik apie įsilaužimą. Vaizdo stebėjimo kameros gali padėti išaiškinti pažeidėjus, o perimetro apsaugos sistema, kuri ypač praverčia privačių namų savininkams, perspės apie pavojų įsibrovėliui vos tik peržengus sklypo ribą.
Apsaugos sistemas galima papildyti ir specialiais jutikliais. Pavyzdžiui, gaisro prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui pasitarnauja ne tik dūmų, bet pažangesni temperatūros jutikliai, kurie apie kylantį gaisrą praneša dar net nepasirodžius atvirai liepsnai ir dūmams. Taip pat ir vandens nuotėkio jutikliai, kurie aptinka prasidedantį užliejimą ir apie tai informuoja šeimininkus dar vandeniui nespėjus pridaryti daug žalos.“
Visų kartų saugumo poreikiams – vieningas sprendimas
Jei reikėtų išskirti bendrą šio tyrimo vardiklį – tai būtų apsaugos sistemos. Net 44 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokios priemonės kaip signalizacija, judesio jutikliai ar stebėjimo kameros labai prisideda prie saugumo jausmo namuose.
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius paaiškina, kad šiuolaikinės apsaugos sistemos gali atliepti skirtingų kartų atstovų poreikius:
„Net ir paprasta apsaugos sistema, kuri sudaryta vos iš kelių judesio jutiklių ir yra sujungta su saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu, gali ne tik suteikti didesnį saugumo jausmą, bet ir realiai apsaugoti turtą ir užkardyti galimas vagystes. Apsaugos sistema yra naudinga visų amžiaus grupių žmonėms, gyvenantiems įvairaus tipo būstuose. Tas žinojimas, kad esant galimam pavojui į jūsų namus atvyks greitojo reagavimo ekipažas net ir tada, kai jūsų nėra namuose, suteikia didesnį emocinį komfortą.“
Jis taip pat pažymi, kad dar daugiau saugumo suteiks ir papildomos, modernios apsaugos sistemų funkcijos.
„Iškilus pavojui, galima išsikviesti pagalbą per saugos tarnybos programėlę vos vienu mygtuko paspaudimu. Tokia funkcija praverčia visiems, kuriems namuose tenka būti vieniems, o ypač – senjorams ar paaugliams. Investuoti į apsaugos sistemą ir saugos tarnybos paslaugas – tai reiškia garantuoti savo ramybę nepriklausomai nuo amžiaus, šeimyninės padėties ar gyvenimo būdo ypatumų“, – apibendrina pašnekovas D. Pocius.
Reprezentatyvi internetinė apklausa „Ekskomisarų biuro“ užsakymu atlikta 2025 m. gegužės mėnesį. Tyrime dalyvavo 609 respondentai nuo 25 iki 74 metų amžiaus.
Pirmasis būstas – ypatingos svarbos pirkinys, nepriklausomai nuo to, ar tai namas, ar butas. Nors nuosavybės įsigijimas teikia daug džiaugsmo, rūpesčiai dažnai neaplenkia: pastebima, kad pirmaisiais metais naujakuriai susiduria su didesne vagysčių, užliejimų ir gaisro rizika. Specialistai įspėja, jog, be būsto įrengimo, naujieji namų šeimininkai turėtų kuo greičiau pasirūpinti būsto draudimu ir tinkamomis apsaugos sistemomis.
„Pagal draudimo statistiką, naujakuriams didžiausius nuostolius dažniausiai sukelia užliejimai. Ypač kai laiku nebuvo pastebėti ar iškart išspręsti montavimo brokai. Vanduo per valandą gali pridaryti žalos už tūkstančius eurų. Antroje vietoje – vagystės, kai dar neįrengta signalizacija: tušti, bet nauji butai su nauja technika tiesiog traukia ilgapirščius.
Trečioje vietoje – ugnies rizikos, dažniau kylančios dėl netinkamo buitinės technikos pajungimo arba naujakurių eksperimentų su šildymo sprendimais. Išvada paprasta – naujakuriai yra pažeidžiamesni, nes dar „nepažįsta savo namų“, o kai kurios rizikos jiems tiesiog dar neatrodo realios“, – įžvalgomis apie naujakurių patiriamas rizikas dalinasi BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius.
Senos ir naujos statybos būstuose – skirtingos rizikos
Kaip teigia M. Ratkevičius, naujos statybos būstuose rizikos dažniau susijusios su statybų defektais arba statybų proceso pasekmėmis, o senesniuose būstuose – ypač nerenovuotuose – rizikos labiau susijusios su nusidėvėjimu:
„Naujuose būstuose rizika yra didesnė būtent dėl nežinomybės ir nepatikrintų sistemų. Tai būtų nesandarios siūlės, netinkamai sureguliuotas vėdinimas, šildymas ir santechnika. Taip pat ir dėl neaiškios kaimynų dinamikos ir statytojų techninių defektų. Senesniuose būstuose yra kiek kitaip – didžiausios rizikos kyla dėl senų vamzdynų, silpnos elektros instaliacijos, pasenusios buitinės technikos ar susidėvėjusių stogų.“
Ekspertas taip pat pažymi ir saugumo priemonių trūkumą: pavyzdžiui, kai naujakuriai dar nėra įsirengę signalizacijos ar papildomų durų apsaugų. Dėl to jie tampa patrauklesniais taikiniais ilgapirščiams.
Visapusiškai apsaugai reikalingas ne tik draudimas
Su vagystėmis, užliejimais ir gaisru susijusias rizikas gerokai sumažina pažangios namų apsaugos sistemos, sukuriančios vieningą namų apsaugos ekosistemą. Jų privalumus komentuoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas Donatas Pocius:
„Naujakuriai turėtų pasirūpinti išankstinio perspėjimo priemonėmis, tokiomis kaip dūmų ir anglies monoksido detektoriai, papildomi šilumos detektoriai, įspėjantys apie pavojingai įkaitusius paviršius dar iki atviros liepsnos atsiradimo, vandens nuotėkio detektoriai, kurie identifikuoja vandens užliejimą, dar nespėjus pridaryti daug žalos ir, žinoma, signalizacija, kuri apsaugo nuo vagysčių.
Apsaugos sistemą rekomenduojame prijungti prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, kad būtų žaibiškai reaguojama į pavojaus signalus ir užkertamas kelias nuostoliams net ir tada, kai šeimininkų nėra namie. Tik taip bus užtikrinta nuolatinė turto apsauga 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Bendradarbiavimas su saugos tarnyba gali padėti ne tik užkirsti kelią pavojui, bet ir padėti sumažinti nuostolius ar jų visai išvengti bei apsaugoti savo ir artimųjų gyvybę ir sveikatą.“
D. Pocius atkreipia dėmesį ir į naujakurių klaidas ir kelis niuansus, kurie gali lemti išaugusią vagysčių riziką, ypač pirmaisiais mėnesiais, kai būstas dar tik įrenginėjamas:
„Butai pirmuose aukštuose, taip pat pirmųjų aukštų balkonai ir terasos palengvina vagišių darbą. Apžiūrėti ir įvertinti potencialų laimikį tokiuose būstuose ir į juos patekti yra žymiai lengviau, todėl būstų šeimininkai turėtų kuo anksčiau pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis. Rekomenduojame, kuo anksčiau įsirengti patikimus užraktus, lauko apšvietimą, veikiantį nuo judesio, bei apsitverti teritoriją.
Taip pat patariame uždengti langus, kad vagys nematytų brangių įrankių, įrenginėjamos buitinės technikos ar brangių apdailos medžiagų, kurias jie galėtų pavogti. Dar neužbaigto įrengti būsto apdrausti negalima, todėl tokiu atveju praverstų mobili apsaugos sistema, sujungta su saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centru.“
Nuostolius sumažins apsaugos sistema ir draudimas
Apjungę apsaugos sistemas ir draudimą, naujakuriai galės jaustis gerokai ramiau. Saugos tarnyba greitai reaguos ir užkirs kelią tokiam galimam pavojui kaip vagystė, gaisras ar užliejimas šeimininkams net ir nebūnant namuose. O patyrus nuostolių, draudimas juos padengtų. Tai ypač svarbu naujakuriams, nes būsto remontas ar daiktų keitimas sudaro nemažą dalį įsikėlimo išlaidų, tad nenumatyti nuostoliai gali stipriai sujaukti biudžetą.
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas D. Pocius pataria, kaip užtikrinti būsto apsaugą nuo nelaimių ir įsibrovimų:
„Įsirenginėjant būstą, būtina pasirūpinti bent jau bazine apsaugos sistema – signalizacija su judesio detektoriais, kurie įspėtų apie nepageidaujamus asmenis būsto viduje. Siekiant visapusiškos apsaugos, svarbu apsaugoti visas pažeidžiamiausias vietas – įėjimo zonas, tokias kaip pagrindinės durys, terasos ar balkonai, taip pat pirmojo aukšto langus. Ant šių vietų rekomenduojama įrengti magnetinius daviklius, kurie praneš apie bet kokį atidarymą ar pažeidimą.
Taip pat reikėtų įsirengti judesio daviklius kiekvienoje patalpoje, kurie įspės apie nepageidaujamą asmenį viduje. Ir, žinoma, privaloma turėti dūmų jutiklius, kurie leis išvengti gaisro pavojaus, ir vandens jutiklius, kurie padės išvengti užliejimo. O jei leidžia galimybės – verta įsidiegti ir vaizdo stebėjimo sistemą. Ji ne tik fiksuos įtartinus veiksmus ar asmenis, bet ir padės identifikuoti pažeidėjus.
Tokie sprendimai ne tik stiprina saugumą, bet ir gali sumažinti draudimo įmokas, nes taip draudimo bendrovei parodysite, kad patys aktyviai imatės prevencinių priemonių.“
BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų skyriaus vadovas M. Ratkevičius taip pat pataria nedelsti:
„Dažnai žmonės draudimą palieka „kai apsigyvensim“, bet nutikimai gali įvykti dar prieš persikraustant – pavyzdžiui, statybininkas palieka atsuktą vamzdį, o jūs tai pastebite tik tada, kai žala jau padaryta. Apdrauskite ne tik sienas, bet ir namų turtą. Pastebime, jog namų šeimininkai apsidraudžia tik konstrukcijas, o nuostoliai dažniausiai kyla dėl sugadintų daiktų. Taip pat nesirinkite draudimo pagal mažiausią kainą – rinkitės tokį, kuris dengtų realias rizikas“.
Vos tik atšilus orams, kiemai, terasos ir sodai prisipildo gyvenimo – vakarienės po atviru dangumi, savaitgaliniai pasisėdėjimai su draugais ir grilinės ar kita brangi lauko įranga tampa neatsiejama sezono dalimi. Tačiau toks gyventojų atsipalaidavimas vilioja ir nekviestus svečius – šiltuoju metų laiku vagysčių iš nuosavų namų teritorijų ar net butų balkonų padaugėja iki 30 proc. Ekspertai pasakoja, kaip veikia ilgapirščiai ir kokių priemonių imtis, kad turtas netaptų lengvu taikiniu.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užregistruotos 695 vagystės iš gyvenamųjų patalpų – tai kiek mažiau nei ankstesniais metais (2023 m. – 726, 2022 m. – 812). Tačiau, kaip teigia „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius, tai nereiškia mažėjančių nuostolių.
„Vagysčių skaičius kol kas išlieka panašus, tačiau nuostolių vertė kasmet didėja. Augant pragyvenimo lygiui, proporcingai didėja ir pavogto turto vertė. Vagystes taip pat dažnai lemia ekonominiai veiksniai, sezoninis nedarbas bei patogi prieiga prie objektų“, – sako jis.
Švenčių, atostogų ir šiltuoju metu vagysčių skaičius išauga net iki 30 proc. Dažniausiai taikomasi į lengvai pasiekiamus nuosavų namų ar kotedžų kiemus, tačiau vagystės neretai įvyksta ir iš pirmo aukšto butų balkonų bei terasų.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, vidutinė išmoka už iš kiemų ar butų terasų pavogtus daiktus siekia apie 1 000 eurų, tačiau yra buvę atvejų, kai nuostoliai viršijo ir 5 000 ar net 8 000 eurų.
Kaip mąsto ir veikia vagys?
Pasak D. Pociaus, vagystės iš kiemų dažniausiai įvyksta dviem būdais – planuotai arba spontaniškai. Planavimas apima ilgesnį objekto stebėjimą ir daiktų paėmimą, kai šeimininkų nėra namuose, dažniausiai – naktį. Spontaniškos vagystės vykdomos kad ir dienos metu, pastebėjus lengvai prieinamus naudingus, vertingesnius daiktus.
„Vagys pirmiausia ieško lengvų taikinių – namų be tvoros arba su neužbaigta tvora, be kiemo apšvietimo ar signalizacijos, labiau nutolusių namų. Silpnas objektų vietas jiems išduoda stumdomos terasų durys, lengvai įveikiami garažo vartų užraktai, pirmo aukšto langai“, – dalinasi saugumo ekspertas.
Iš gyventojų teritorijų dažniausiai dingsta kamado kepsninės, dviračiai, paspirtukai, motociklai, vejos robotai, nešiojami kompiuteriai, nes vasarą mėgstama dirbti lauke, dujiniai katilai, įvairūs sodo ar statybiniai įrankiai. Vagys tikrai nevengia ir mažesnės vertės daiktų – iš kiemo gali dingti lauko baldai, dekoracijos, net palikti batai ar rūbai, įspėja ekspertas.
Kas atbaido vagis?
D. Pocius teigia: tai, ką vagys mato iš pirmo žvilgsnio, daro didelę įtaką jų sprendimui veikti arba trauktis.
„Vagis gali padėti atbaidyti aiškiai matomos apsaugos priemonės – vaizdo kameros, judesio šviestuvai, saugos tarnybos įspėjamieji „objektas saugomas“ ženklai. Net ir paprastas lipdukas ar užrašas apie budrų šunį gali pakeisti nusikaltėlio planus“, – sako D. Pocius.
Neretai menkai apsaugoti būna naujakurių būstai, ypač kol dar vyksta statybų, įrengimo darbai – namuose paliekama planuojama montuoti įranga, įrankiai, o savininkų nuolatos dar nėra. Dažnai tokiais atvejais pirmiausia biudžetas skiriamas pačiam įrengimui, kad šeimos galėtų kuo greičiau įsikelti, o apsauga nueina į antrą planą, tačiau būtent tuo ir naudojasi vagys.
Ekspertai pastebi, kad šiandieniniai modernūs saugos sprendimai gali būti pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis – net jei statinys dar nebaigtas ar nėra nuolatinio elektros tiekimo, pavyzdžiui, mobilios, belaidės apsaugos sistemos, leidžiančios stebėti visą teritoriją. Tai padėtų naujakuriams išvengti ilgapirščių.
Pasak M. Balinsko, tinkama apsauga svarbi dar ir todėl, kad už apdraustą turtą vagystės atveju gautumėte kompensaciją.
„Svarbu žinoti, kad norint apsaugoti kieme laikomą turtą, reikia pasirinkti papildomas rizikas lauko baldams, lauko technikai ir įrangai. Draudimas galioja tik tuo atveju, kai turtas pavagiamas iš aptverto sklypo teritorijos ar buto terasos. Svarbiausia – turėti daikto nuosavybės dokumentus, nuotraukas, ir apie vagystę pranešti policijai“, – pažymi draudimo ekspertas.
Ar užtenka turėti signalizaciją?
M. Balinsko teigimu, norint apsaugoti savo turtą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo praktikos nepalikti lauke brangių, neprižiūrimų daiktų neaptvertoje teritorijoje. Jei jie nėra naudojami, laikyti viduje. O, pavyzdžiui, lauko baldus ar kitus vertingesnius, nesandėliuojamus daiktus verta rakinti, tvirtinti prie pastatų ar terasų.
„Kiekvienas nutikęs įvykis pirmiausia yra nemalonus emociškai, o prarastas daiktas gali turėti nebūtinai finansinę vertę jo savininkui. Moralinės žalos niekas nepadengs, todėl visais atvejais svarbiausia būti sąmoningiems ir patiems atsakingai saugoti savo turtą“, – sako ekspertas.
M. Balinskas taip pat pataria vertingus daiktus registruoti ar kitaip pažymėti – tai gali pasitarnauti daiktų ieškant, juos atpažįstant ar apsunkinti galimybę pavogtus daiktus parduoti.
Saugos ekspertas D. Pocius primena, kad reikėtų apsunkinti vagims kelią, t. y. aptverti teritoriją, pasirūpinti apšvietimu, apsaugos sistemomis, neužmirštant jomis naudotis, bei kitais būdais, kurie rodytų vagims, kad turtas nėra lengvai prieinamas.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į vieną svarbią taisyklę, kurią dauguma vis pamirštame.
„Jokiu būdu nesidalinkite soc. tinkluose informacija, kur ir kokiam laikui išvykstate. Geriausia – apskritai – venkite kelti nuotraukas, kuriose būtų matomas brangus ir laisvai prieinamas jūsų turtas. Gali atrodyti, kad jūs juk neturite daug sekėjų, o tarp jų daugausia artimiausias ratas, tačiau sukčiai tikrai seka ir tokius profilius bei pasinaudoja juose skelbiama informacija“, – sako jis.
Statistika rodo, kad reikšminga dalis vagysčių ir kitų su turtu susijusių incidentų įvyksta ne dėl apsaugos priemonių stokos, o dėl jų netinkamo naudojimo. Remiantis naujausiais duomenimis, net iki 15 proc. vagysčių įvyksta todėl, kad signalizacija nebuvo įjungta arba jos įranga buvo pasenusi, neveikianti ar netinkamai prižiūrėta.
„Šis faktas atskleidžia paradoksalią situaciją – gyventojai investuoja į apsaugos sistemas, siekdami užtikrinti savo turto ir artimųjų saugumą, tačiau neretai šių sistemų galimybės lieka neišnaudotos. Neįjungtos signalizacijos, sugedę jutikliai ar net nežinojimas, kad sistema nebeveikia, lemia tai, jog turint technines priemones realiai niekas nesaugoma“, – praktinėmis žiniomis dalijasi saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
Kas išduoda netinkamą apsaugos sistemos veikimą?
Pasak saugos eksperto D. Pociaus, vien įsirengti apsaugos sistemą nepakanka. Norint užtikrinti ilgalaikį saugumą, būtina ne tik ją reguliariai tikrinti, bet ir, laikui bėgant, atnaujinti, nes pasenusios sistemos gali prarasti savo efektyvumą. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į kelis esminius veiksnius, kurie signalizuoja apie netinkamą namų apsaugos sistemos veikimą:
1. Jautrumą praradę jutikliai ir netikslius vaizdus perduodančios kameros
Vieni pagrindinių apsaugos sistemos komponentų yra jutikliai. Jie yra pirmieji, turintys reaguoti į įsilaužimą ar kitus pavojus. Tačiau laikui bėgant šie įrenginiai gali prarasti jautrumą, o tai gali lemti, kad sistema neužfiksuos įsibrovėlio judesių. Reikia žinoti, kad jei kažkuris jutiklis neveikia, tai jis neperduoda signalo į apsaugos sistemos centralę, tad ta zona ar patalpa tampa nesaugoma, nepriklausomai nuo to, kad kitų zonų jutikliai veikia be priekaištų. Tokiu atveju, vagiui patekus į zoną, kur jutiklis neveikia, signalizacija neperduos pavojaus signalo saugos tarnybai ir įsibrovėlis be jokių kliūčių galės „darbuotis“ jūsų namuose.
Vaizdo kameros taip pat yra svarbi apsaugos priemonė, tačiau pasenusios, nenuvalytos, prastai veikiančios kameros gali neužfiksuoti įsibrovėlio veido ar kitų svarbių detalių, kurios padėtų greičiau išaiškinti nusikaltimą.
2. Sutrikęs signalizacijos garsas
Ne mažiau svarbus apsaugos sistemos komponentas yra garsinis signalas. Jei signalizacijos garsas veikia netinkamai, pavyzdžiui, yra per tylus arba apskritai neveikia, tai gali lemti, kad net ir įvykus įsilaužimui, nusikaltėlis nebus pakankamai išgąsdintas, o kaimynai ir aplink esantys žmonės pavojaus signalo neišgirs. Tai gali būti kritinė klaida, nes signalizacijos garsas dažnai veikia kaip pirmas įspėjimas tiek savininkams, tiek aplinkiniams.
3. Klaidingi pavojaus signalai
Pasenusios sistemos gali suveikti ir nesant realios grėsmės, pavyzdžiui, prabėgus mažam gyvūnui ar papūtus stipresniam vėjo gūsiui. Siekiant išvengti klaidingų pavojaus signalų kai kurie namų šeimininkai ne tvarko gedimą, o tiesiog atjungia tokius jutiklius, tačiau toks neapgalvotas sprendimas ne tik sumažina apsaugos sistemos efektyvumą, bet ir sukuria imituotą saugumo jausmą.
Be to, nuolatiniai klaidingi signalai ilgainiui mažina gyventojų pasitikėjimą apsaugos sistema. Tokiu atveju gyventojai į pavojaus signalus nebereaguoja rimtai ir gali atmesti realią grėsmę traktuodami kaip dar vieną nereikšmingą signalą.
Pasenusi technika riboja šiuolaikinių namų saugumą
Kita aktuali problema – senesnės kartos apsaugos sistemos dažnai nėra suderinamos su šiuolaikinėmis technologijomis, o tai ženkliai apriboja jų funkcionalumą.
Kaip teigia „Ekskomisarų biuras“ saugos specialistas D. Pocius, daugelis tokių apsaugos sistemų neturi integracijos galimybės su mobiliosiomis programėlėmis, todėl jų valdymas per atstumą tampa sudėtingas ar net neįmanomas. Be to, jos dažnai nepalaiko integracijos su išmanių namų sistemomis ir negali būti susietos su išmaniaisiais durų skambučiais, garažo vartų atidarymu, apšvietimo ir šildymo valdymu ar kitais išmaniaisiais įrenginiais. Tokie apribojimai ne tik kelia nepatogumų, bet ir trukdo efektyviai užtikrinti visapusišką namų saugumą bei automatizuotą valdymą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad senesnio tipo apsaugos sistemos dažnai nesuteikia galimybės gauti pranešimų realiuoju laiku. Tokiais atvejais namų šeimininkai negali nuotoliniu būdu stebėti, kada sistema buvo įjungta ar išjungta, kada atlikti testavimo veiksmai ar fiksuoti pavojaus signalai.
Naujos kartos sistemos dera su moderniu interjeru
„Pastebime, kad mūsų klientams nemažiau svarbus ir estetinis apsaugos sistemų vaizdas. Įranga turi derėti su namų interjeru, atspindėti kliento lūkestį turėti jaukius, elegantiškus ir stilingus namus. Deja, senesnės sistemos, stokojančios modernumo, šiuolaikiškame interjere neretai gadina vaizdą“, – teigia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.
Pasak jo, dažnu atveju senos apsaugos sistemos turi dideles, gremėzdiškas centrales, kurias tenka slėpti spintose ar specialiai tam pritaikytose vietose. Be to, kai kurių gamintojų įrenginiai tiesiog nesiderina prie šiuolaikinių interjero sprendimų tiek savo forma, tiek spalvine gama ar apdailos medžiagomis.
„Svarbu paminėti ir tai, kad senesnės apsaugos sistemos ne tik atrodo neestetiškai, bet ir jų valdymas yra paremtas mygtukais, kai tuo tarpu modernios sistemos dažniausiai yra valdomos išmaniu liečiamu ekranu ar mobiliąja programėle“, – apibendrina D. Pocius.
Užsisakyk savo turimos apsaugos sistemos techninį patikrinimą arba iškart atnaujink apsaugos sistemą, o „Ekskomisarų biuras” specialistai padės išsirinkti, pritaikys pagal jūsų poreikius bei sumontuos.
Didžiausia Lietuvos saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“ žengia dar vieną reikšmingą plėtros žingsnį – įmonė įsigijo 100 proc. saugos tarnybos „Rimsigna“ ir „Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra“ akcijų. Šiuo strateginiu sandoriu, pasirašytu paskutinę žiemos dieną, bendrovė žengia į naujus miestus ir stiprina savo pozicijas Kauno apskrityje, užtikrindama dar sklandesnį paslaugų teikimą tiek esamiems, tiek būsimiems klientams.
Daugiau nei du dešimtmečius veikiančios, Kaišiadorių rajone įsikūrusi įmonė „Rimsigna“ ir Kėdainiuose esanti „Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra“ teikia elektroninės saugos paslaugas: būstų ir kitų objektų apsaugą bei apsaugos sistemų montavimą ir techninę priežiūrą. Abi įmonės bendrai aptarnauja apie 2000 klientų ir 2023 metais sugeneravo daugiau nei 700 tūkstančių apyvartą.
„Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko teigimu šie įsigijimai yra ilgalaikės plėtros strategijos dalis, leidžianti optimizuoti veiklą ir didinti efektyvumą.
„Nuosekliai investuojame į įmonės plėtrą bei stipriname savo pozicijas regionuose, o šio sandorio dėka įsitvirtinsime Kaišiadorių mieste ir padidinsime savo pajėgumus Kėdainiuose. Turime didžiausią greitojo reagavimo ekipažų skaičių Kauno regione, o su šiuo įsigijimu dar labiau išplėsime greitojo reagavimo ekipažų komandą, užtikrinsime efektyvesnę veiklą ir suteiksime operatyvesnes paslaugas klientams“, – sako V. Labeckas.
Pasak „Ekskomisarų biuro“ vadovo įsigytų įmonių komandos puikiai pažįsta šiuos miestus ir vietos gyventojus, tad apjungus abiejų bendrovių patirtį bus ne tik išlaikyta, bet ir pagerinta paslaugų kokybė.
„Įsigijome stiprias įmones, kurios turi puikią reputaciją ir ilgametę patirtį. Vertiname jų įdirbį ir ketiname darbą tęsti, o bendrų kompetencijų ir inovacijų dėka klientams galėsime pasiūlyti dar kokybiškesnes paslaugas. Sinergija tarp mūsų įmonių atneš apčiuopiamą naudą – tiek efektyvesnį aptarnavimą, tiek platesnį inovatyvių apsaugos sprendimų spektrą“, – pabrėžia V. Labeckas.
Saugos tarnybų „Rimsigna“ ir „Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra“ vadovas Vidas Drulia teigia, kad sprendimas parduoti įmones buvo atsakingai apsvarstytas ir pasirinkti patikimiausi partneriai.
„Visų pirma esu dėkingas savo komandai, darbuotojams ir klientams, kurie tiek metų mumis tikėjo ir pasitikėjo. Sprendimas parduoti įmones nebuvo lengvas, tačiau gerai apgalvotas – siekėme užtikrinti tolesnį jų augimą ir aukštos kokybės paslaugų tęstinumą. Tad esu tikras, kad perduodame įmones į patikimas rankas – „Ekskomisarų biuras“ turi aiškią viziją, kaip plėsti paslaugų spektrą ir užtikrinti aukščiausią saugumo standartą, tad neabejoju, kad neapvils klientų, o jų patirtis bei inovatyvūs sprendimai ne tik išlaikys, bet ir sustiprins teikiamų paslaugų kokybę“, – sako V. Drulia.
Po sandorio įvyks įmonių prisijungimo procesas. „Džiaugiamės, kad „Rimsigna“ ir „Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra“ komandos taps mūsų kompanijos dalimi. Esame tikri, kad tai leis užtikrinti aukštesnį klientų saugumo lygį ir tiek esami, tiek nauji klientai iš karto galės pajusti šios sinergijos privalumus: išbandyti modernius apsaugos sprendimus paremtais dirbtinio intelekto algoritmu, inovatyvius belaidžius apsaugos sprendimus, mobilias aplikacijas bei greitą aptarnavimą ir kokybišką paslaugų teikimą“, – teigia V. Labeckas.
Finansinių sandorio detalių „Ekskomisarų biuras“ neatskleidžia.
„Ekskomisarų biuro“ apyvarta pernai augo apie 10 proc., lyginant su 2023 metais, ir pasiekė apie 33 mln. eurų. Šį stabilų augimą lemia ne tik strateginiai įsigijimai, bet ir klientų pasitikėjimas bei bendrovės gebėjimas pasiūlyti pažangius saugumo sprendimus. Šiuo metu „Ekskomisarų biuras“ saugo daugiau kaip 23 tūkst. objektų, o įmonės komandą sudaro daugiau nei 1700 darbuotojų.
Šis sandoris – dar vienas įrodymas, kad „Ekskomisarų biuras“ išlieka lyderiaujančia saugos tarnyba Lietuvoje, nuolat investuojančia į savo plėtrą, technologijas, profesionalių darbuotojų išlaikymą ir aukščiausią paslaugų kokybę.
Šildymo sezonas jau įsibėgėjo visoje Lietuvoje, atnešdamas ne tik šilumą į namus, bet ir naujus iššūkius bei rizikas. Dauguma gyventojų kliaujasi patogiu centriniu šildymu, tačiau nemaža dalis namų ūkių yra šildomi alternatyviais būdais – dujomis, kietuoju kuru, elektra. Todėl šildymo sezono metu padidėja gaisrų rizika. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistiniai duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu gaisrų skaičius paprastai išauga, dažnai, dėl netinkamo šildymo įrangos naudojimo ir priežiūros bei dūmų detektoriaus nebuvimo.
Jaukūs ir saugūs namai: šiluma neturi kelti rizikos
Gaisrų, susijusių su šildymo sistemomis, skaičius kasmet šiek tiek mažėja, tačiau rizika niekada nebūna lygi nuliui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki šių metų lapkričio pab., užfiksuoti beveik 2000 šildymo sistemų gaisrai, o tai 14,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2023 metais. Tačiau žmonės vis dar žūsta gaisruose. Situaciją komentuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė:
„Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus, lapkričio–gruodžio mėnesiais, gaisruose žuvo 112 žmonių, t. y. vidutiniškai po 11 gyventojų per mėnesį.
Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai. Būtina reguliariai prižiūrėti šildymo sistemas, valyti dūmtraukius, atkreipti dėmesį į elektros instaliacijos būklę bei įsirengti dūmų detektorius, kurie padeda anksti aptikti gaisrą ir užtikrinti gyventojų saugumą.“
Dūmų detektorius – gyvybes ir turtą gelbstintis įrenginys
Kalbant apie gaisrinę saugą, svarbu ne tik tinkama šildymo sistemų priežiūra, bet ir papildomos saugumo priemonės. Tai dūmų detektoriai, kuriuos privaloma turėti kiekvienuose namuose. Tačiau jie gali būti naudojami ne tik pavieniui, bet ir integruojami į jau egzistuojančias namų apsaugos sistemas. Apie tokių integruotų sistemų privalumus pasakoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:
„Gaisras – tai daugiausiai žalos padaranti nelaimė. Tad į jo prevenciją reikia žiūrėti rimtai, o ypač – šildymo sezono metu. Tam reikia naudoti dūmų detektorius, kurie aptinka kylančius dūmus bei anglies monoksido (CO) detektorius, kurie skirti aptikti nuodingas bespalves ir bekvapes anglies monoksido dujas, dar joms per daug neišplitus. Tiek dūmų, tiek CO detektoriai įspėja gyventojus garsiniu signalu. Kuo anksčiau aptinkamas gaisras, tuo daugiau laiko gyventojai turi atitinkamai sureaguoti arba evakuotis. Vadinasi, ankstyvas įspėjimas gali padėti apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo didesnės žalos, o tai ypač svarbu nakties metu.“
Norintys pažangesnių sprendimų gaisro išplitimo prevencijai, savo namuose gali įrengti namų apsaugos sistemą su kombinuotais priešgaisriniais davikliais. Taip signalizacijos sistema su perimetro ir patalpų judesio jutikliais, vaizdo kameromis, apsaugos ne tik nuo vagišių, bet ir užtikrins įspėjimą apie kylantį gaisrą keliomis skirtingomis priemonėmis:
„Pažangi priešgaisrinė sistema gali aptikti dūmus, karštį ir CO vienu metu, todėl papildomai diegiami ir šilumos detektoriai, kurie fiksuoja netikėtai pakilusią temperatūrą patalpose ir įspėja gyventojus. Pavyzdžiui, jei elektrinis radiatorius smarkiai perkaistų, dūmų detektorius apie tai neįspės, nes dūmai dar nesusidarytų. Tačiau šilumos jutiklis į tai sureaguos ir atitinkamai įspės gyventojus.
Galų gale, maksimaliam saugumui užtikrinti, tokios priešgaisrinės sistemos turėtų būti prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Taip gyventojai galės būti ramūs dėl savo turto saugumo net ir tada, kai yra išvykę, nes signalas apie kylantį gaisrą saugos tarnybai bus perduotas automatiškai. Tokiu atveju nedelsiant siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas, kuris, esant poreikiui, taip pat informuoja kitas tarnybas, kad turtas būtų kuo greičiau apsaugotas, o gaisras neišplistų“, – paaiškina D. Pocius.
Mažos klaidos, lemiančios skaudžias pasekmes
Viena iš dažniausių gaisrų šaltuoju metų laiku priežasčių – netinkama šildymo sistemų priežiūra ir eksploatacija. Šias namų šeimininkų klaidas komentuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė:
„Netinkama priežiūra – tai per retai valomi kaminai, dūmtraukiai, ar atliekama nepakankama šildymo įrenginių patikra. Gaisro ar apsinuodijimo smalkėmis riziką didina ir netinkamo kuro naudojimas, kai deginamos šlapios malkos ar, dar blogiau, įvairios atliekos. Taip pat ir perkaitinimas, kai šildymo įrenginiai naudojami intensyviau nei leidžia gamintojo rekomendacijos.
Visų šių klaidų galima išvengti atliekant reguliarią priežiūrą ir patikrą bei naudojant tinkamą kurą. Įrengiant šildymo įrenginius, būtina išlaikyti bent minimalius atstumus iki degių medžiagų. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m iki pakuros. Taip pat draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.“
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį ir į elektrinį šildymą. Nors jame nenaudojamas kuras ir nėra tiesioginės liepsnos, tai nereiškia, kad jis nekelia gaisro pavojaus. Elektrinio šildymo įrenginiai ir elektros instaliacija namuose turi būti tvarkingi, be pažeidimų, o įvairius gedimus būtina šalinti nedelsiant.
„Gaisrinės saugos reikalavimai yra aktualūs visoms šildymo sistemoms, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Skirtingos šildymo sistemos turi specifinių gaisro rizikos veiksnių, todėl būtina atsižvelgti į kiekvienos sistemos ypatybes. Patariame ne tik įsirengti autonominius dūmų detektorius, bet ir turėti gesintuvą, kad galėtumėte greitai reaguoti į galimas avarines situacijas“, – papildo priešgaisrinės saugos specialistė I. Meškauskaitė.
Trys priešgaisrinės saugos elementai, kuriuos turite žinoti
Apibendrinus specialistų pastebėjimus ir rekomendacijas, galima išskirti tris svarbiausius dalykus, kuriuos būtina prisiminti kiekvieno šildymo sezono metu. Pirmieji du – prevencinio pobūdžio, o trečiasis – žalos sumažinimui:
1. Reguliari šildymo sistemų priežiūra;
2. Tinkama jų eksploatacija laikantis gamintojo instrukcijų ir rekomendacijų;
3. Ankstyvo įspėjimo apie kylantį gaisrą priemonės – dūmų detektoriai arba priešgaisrinės signalizacijos.
Tai ne tik sumažins gaisro riziką, bet ir išgelbės gyvybes bei sumažins galimą žalą kritiniu momentu. Be to, gerai prižiūrima šildymo sistema tarnaus ne tik ilgiau, bet ir veiks efektyviau – tad ja pasirūpinti būtina ne tik dėl saugumo.
Nepamirškite periodiškai patikrinti ir pačių dūmų detektorių ar priešgaisrinės signalizacijos – jie turi veikti nepriekaištingai, o iškilusius gedimus būtina nedelsiant pašalinti. Apmokykite bazinių priešgaisrinės saugos įgūdžių visus savo šeimos narius, ypač mažuosius ir senjorus. Kiekvienuose namuose turėtų būti ir gesintuvas. Jį laikykite visiems šeimos nariams žinomoje vietoje, mokėkite juo naudotis ir periodiškai patikrinkite jo galiojimo laiką. Gesintuvas gali padėti užgesinti mažus gaisrus ar bent jau pristabdyti jų plitimą kol sulauksite pagalbos.
Periodiškai iškyla atvejų, kai įvykdomos didelės apimties vagystės iš gyvenamųjų namų ir butų, o tai kelia klausimą – ar mūsų namai iš tiesų yra saugūs? Nors statistika rodo, kad vagysčių, padarytų įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, mažėja, bendras tokių nusikaltimų skaičius vis dar išlieka reikšmingas.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki šių metų rugsėjo užregistruotos 553 vagystės, kai įsilaužiama į gyvenamąsias patalpas. Lyginant su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 726, o 2021 ir 2022 metais, tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo kiek daugiau: atitinkamai 822 ir 812. Butai apvagiami rečiau, o privatūs namai – dažniau. Tačiau mažėjantis vagysčių skaičius nereiškia mažesnių nuostolių. Augant pragyvenimo lygiui, proporcingai didėja ir pavogto turto vertė. Situaciją komentuoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:
„Vagys evoliucionuoja kartu su technologijomis ir besikeičiančia namų ūkių demografija, todėl jie tampa išrankesni: daugiau dėmesio skiriama didesnės vertės turtui. Tad net ir tobulėjant saugumo ir nusikaltimų prevencijos priemonėms, didėjanti daiktų vertė vis tiek gali lemti didelius nuostolius. Ši tendencija pastebima ir kitose šalyse.
Kalbant apie pažangias, vagišių naudojamas technologijas, galima pateikti tokį pavyzdį kaip signalų slopintuvų naudojimą. Jie izoliuoja GSM ryšį, todėl saugos tarnybos negauna pranešimo apie suveikusią apsaugos sistemą. Atitinkamas priešnuodis būtų naudoti šviesolaidinį internetą ir apsaugos sistemą prijungti prie jo papildomai. Tai vienas iš daugelio atvejų, kurie parodo, kad namų šeimininkai turėtų skirti daugiau dėmesio savo turto apsaugai ir vagysčių prevencijai.“
Saugesni namai prasideda nuo pačių šeimininkų
Planuodami vagystes vagys atsižvelgia ne tik į potencialaus laimikio vertę. Atsižvelgiama ir į tai, kurie namai yra lengviausiai pažeidžiami. Čia jiems savotiškai „padeda“ patys namų šeimininkai, nesąmoningai padarydami klaidų, kurios tik pakviečia vagišius į svečius.
„Vagys dažniausiai kėsinasi į tuos namus, kuriuose pro langus ar kieme matomi brangesni daiktai, atvirai stovi prabangesni automobiliai, nėra tvoros ar ji pilnai neužbaigta, nesimato apsaugos sistemų. Silpnas vietas išduoda ir stumdomos terasų durys, silpni garažo vartų užraktai, bei pirmo aukšto langai“, – įžvalgomis dalijasi D. Pocius.
Tačiau šias spragas galima nesudėtingai ištaisyti ir gana paprastomis prevencinėmis priemonėmis: „Pirmiausia – pokytis turi įvykti namų šeimininkų įpročiuose. Apie 27% namų ūkių, net ir turėdami apsaugos sistemas, jų neįjungia arba pamiršta įjungti. Rekomenduojama net ir trumpai paliekant namus – visada aktyvuoti apsaugos sistemas. Taip pat reikėtų vengti laikyti brangius daiktus matomose vietose ir (ar) nesidalinti apie savo ilgesnes keliones socialiniuose tinkluose. Svarbu užtikrinti namų saugumą įvairiomis apsaugos priemonėmis: lauko ir terasų duryse, langų užraktuose reikia naudoti aukštos kokybės spynas ir papildomas fiksavimo priemones. Langus galima apklijuoti plėvelėmis, saugančiomis nuo stiklo išdaužimo. Iš patirties matome, jog tai gerokai apsunkina vagių darbą“, – papildo saugumo ekspertas D. Pocius.
Geriausiai saugos modernios technologijos
Aukščiau minėtos priemonės yra labiau pasyvaus pobūdžio. Atkaklūs vagišiai, turėdami pakankamai laiko ir priemonių, galiausiai apeina ir jas. Todėl geriausia imtis proaktyvių priemonių, kurios namų turto saugumą sustiprins keleriopai.
Tai signalizacijos bei vaizdo stebėjimo kameros. O moderniausios sistemos vien tuo neapsiriboja – jose derinami keli skirtingi sprendimai, kurie padeda sukurti vieningą namų apsaugos ekosistemą.
„Šiuolaikinėse namų apsaugos sistemose sklandžiai integruojamos net ir išmaniosios kameros, kurios gali aptikti judesį, atpažinti šeimininką dirbtinio intelekto pagalba ir stebėti aplinką net visiškoje tamsoje. Papildomo saugumo suteikia ir pažangios išmaniosios spynos, atrakinamos išmaniaisiais telefonais arba biometriniais duomenimis. Įmanoma pritaikyti ir dirbtiniu intelektu valdomus išmaniuosius garsiakalbius. Pavyzdžiui, „Amazon Alexa” virtualus asistentas gali klausytis namų aplinkos kai nieko nėra namie ir įspėti šeimininkus kai bus aptikta garsinių įsilaužimo požymių arba automatiškai įjungti šviesą.
Į namų apsaugos sistemas integruojami ir įvairūs išmanieji jutikliai, kurie aptinka įsilaužimus, dūmus, anglies monoksidą ir vandens nuotėkį ir apie tai iš karto praneša namų šeimininkams ir saugos tarnybai. Galų gale, saugumui praverčia net ir tokia smulkmena, kaip prie durų skambučio integruota vaizdo kamera”, – papildo ekspertas D. Pocius.
Nebaigtų, vis dar statomų namų apsaugai galima pasitelkti mobilias, belaides apsaugos sistemas. Vien jų buvimas statybų aikštelėje veikia kaip stipri atgrasomoji priemonė, nes objektas bus stebimas visą parą.
Svarbu nepalikti net ir smulkių saugumo spragų
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius atkreipia dėmesį ir į keletą smulkesnių namų šeimininkų klaidų bei kaip jas išspręsti, kad namai taptų vagišiams nepatrauklia tvirtove:
„Nepasitikėkite vien vaizdo kamerų atmintimi. Vaizdo įrašai turėtų būti saugomi ir debesų saugykloje. Tad net ir fiziškai sugadinus kameras, įrašus vis tiek galėsite peržiūrėti ir perduoti teisėsaugai. Venkite palikti „akląsias zonas“ – lauko kameros turėtų fiksuoti visą teritorijos vaizdą nepaliekant nepadengtų vietų. Idealiu atveju, šeimininkams sutikus, galima perduoti vaizdą į saugos tarnybos valdymo ir stebėjimo centrą.
Taip pat, jei turite įdiegtą išmaniųjų namų sistemą ar bent jau laikmatį šviesos šaltiniams valdyti – išnaudokite jų galimybes. Jie gali vakarais automatiškai įjungti šviesą. Vadinasi, net ir nebūdami namuose galėsite imituoti, kad kažkas yra namie. Judesio jutikliai, įjungiantys apšvietimą lauke, taip pat pasitarnaus kaip puiki atgrasymo priemonė. Dar vienas sumanus sprendimas – tai perimetro signalizacija. Užfiksavusi įsibrovimą į namo teritoriją, apie jį tokia sistema praneš anksčiau: padės identifikuoti pažeidėją dar jam nepatekus į patalpas, o atvykstantis ekipažas ne tik užkardys nusikaltimą, bet ir spės sulaikyti pažeidėjus.“
Visų šių saugumo priemonių – pasyvių ir aktyvių – visuma gali pasirodyti kaip didelė investicija. Tačiau finansiniai nuostoliai, žalos administravimui sugaištas laikas, patirtas stresas ir padarinių likvidavimas kainuoja gerokai daugiau. Namų, uždirbto turto ir artimųjų saugumas yra neįkainojami.
Spalio 17-osios vakarą į Lietuvos nacionalinę filharmoniją rinkosi elegantiškai pasipuošę garbūs svečiai paminėti svarbią progą – saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ 30 metų jubiliejų.
Šis šventinis renginys – tai ne tik proga pažymėti tris dešimtmečius, per kuriuos „Ekskomisarų biuras“ užtikrino saugumą ir ramybę Lietuvoje, bet ir atskleisti įmonės pasiekimus, iššūkius ir ateities vizijas.
Dėl šios priežasties į renginį atvyko įmonės klientai, partneriai bei darbuotojai – nes jie kartu pasiekė tai, kuo yra šiandien. Vyraujant šventinei atmosferai raudonuoju kilimu žengė tokie svarbūs svečiai kaip Lietuvos laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir kiti.
Dar prieš renginį įmonės steigėjai Alvydas Sadeckas ir Petras Liubertas prisiminė, kad idėja kurti bendrovę kilo iš didžiulio entuziazmo. Tuomet, 1994 metais, įmonei dar teko glaustis mažame bute Žvėryne, Kęstučio gatvėje, tačiau dabar – tai klestinti rinkos lyderė, turinti puikią reputaciją ir klientų pasitikėjimą.
Įmonės steigėjai pridėjo, kad šiuo metu „Ekskomisarų biuras“ saugo daugiau nei 23 000 objektų, o komandą sudaro beveik 1800 darbuotojų. „Viskas prasideda nuo tikėjimo. Mes buvome tikri, kad įdėtas sunkus darbas nenueis perniek, kad esame reikalingi ir galime padėti žmonėms. Dabartinis rezultatas, be abejonės, pranoksta visų mūsų lūkesčius“, – kalbėjo A. Sadeckas. „Šis jubiliejus – tai įrodymas, kad begalinis ryžtas ir sunkus darbas duoda savo vaisius. „Ekskomisarų biuru“ yra pasitikima jau 30 metų ir šis rezultatas retai bendrovei yra pasiekiamas“, – gražių žodžių negailėjo P. Liubertas.
Prie sveikinimų svarbia proga prisidėjo ir įmonės generalinis direktorius Vytautas Labeckas.
„Sunku patikėti, kad „Ekskomisarų biurui“ beveik tiek pat metų, kiek mūsų šalies Nepriklausomybei. Gimęs iš buvusių pareigūnų didžiulio noro, kad mūsų piliečiai jaustųsi kuo saugiau, dabar įmonė didžiuojasi būdamas didele atsakingų ir darbščių saugos tarnybos darbuotojų bendruomene, kuri rūpinasi mūsų visų ramybe“, – teigė jis.
Šventės metu įsiamžinę ilgai atmintyje išliksiančiuose kadruose svečiai patraukė į koncertų salę, kur aidėjo padėkos kalbos ir sveikinimai. Aidint garsiems plojimams, pristatyti Gabrielės Martirosian, į sceną žengė „Ekskomisarų biuro“ veidai – V. Labeckas, A. Sadeckas ir P. Liubertas.
Aidint garsiems plojimams, pristatyti Gabrielės Martirosian, į sceną žengė „Ekskomisarų biuro“ veidai – V. Labeckas, A. Sadeckas ir P. Liubertas.
„Prieš ketvirtį amžiaus šioje salėje, šioje scenoje „Ekskomisarai“ šventė pirmąjį savo penkių metų jubiliejų. Praėjo 25-eri metai ir už tai visų pirma ačiū jums – mūsų partneriams, kurie patikėjo savo šeimų, turto, savo namų saugumą mums. Tai įpareigoja. Labai dėkoju „Ekskomisarų biuras“ žmonėms – kas mes be jūsų. Tai, kad šiandien šioje šventėje dalyvauja keturi policijos generaliniai komisarai byloja, kad mes per 30 metų viską padarėme gerai. Linkiu, kad visą laiką mus suptų saugi aplinka“, – padėkos žodį skyrė P. Liubertas.
Į sceną žengė ir A. Sadeckas, kuris susirinkusiesiems skyrė gražius žodžius. „Prieš 30 metų nutarėme, kad mes ir prie mūsų prisijungę iš tarnybos išėję pareigūnai gali atnešti naudą visuomenei. Ačiū Dievui, kad tada surinkome gražų, tvirtą kolektyvą. Reikia pasidžiaugti, kad mūsų bendrovė įnešė indėlį, jog Lietuvoje būtų gyventi saugu, kad verslas, žmonės jaustųsi saugiai“, – kalbėjo A. Sadeckas.
„Ekskomisarų biuro“ steigėjas taip pat negailėjo padėkų bendrovės partneriams, kurie, pasak jo, padeda augti. „Jūsų dėka mes tobulėjame. Mūsų glaudus ryšys duoda naudą“, – džiaugėsi A. Sadeckas.
Tarti sveikinimo žodį į sceną žengė ir saugos tarnybos generalinis direktorius V. Labeckas.
„Šiandienos tema yra sakyti ačiū. Prieš 30 metų du žmonės sukūrė šią įmonę. Galbūt jie nelabai gerai žinojo, ką daro, bet pasiryžimas buvo didelis ir prisiimti atsakomybę, kad mes saugosime Lietuvą – turtą, žmones, sveikatą – didžiulis iššūkis. Nuo pat pradžių įmonėje jie pradėjo kelti pasitikėjimo kultūrą. Be pasitikėjimo šiame versle neįmanoma – pasitikėjimo savimi pačiu, partneriu, kolega. Ir šiandien tai yra viena pamatinių „Ekskomisarų biuro“ vertybių“, – dėkojo įmonės direktorius.
V. Labeckas pridėjo, kad per tris dešimtmečius įmonė stulbinamai išaugo. „Jūs gal netikite, bet mes kiekvieną rytą keliamės su mintimi, ką galime padaryti geriau, ką galime įgyvendinti, sugalvoti. Ačiū klientams, partneriams.
Šiandien bandžiau suskaičiuoti – per tris dešimtmečius bent vieną valandą, nors vieną dieną kasdien biure dirbo dešimtys tūkstančių žmonių. Visi jie įnešė savo dalį. Mes į praeitį žiūrime su pagarba ir pasididžiavimu, ateitį matome šviesią, o šiandien yra šventė“, – džiaugėsi generalinis direktorius.
Tarti žodį į sceną lipo ir policijos generalinis komisaras R. Požėla, kuris visos policijos bendruomenės vardu „Ekskomisarus“ sveikino su jubiliejumi.
„Tai jubiliejus, kuris atkartoja mūsų nepriklausomybės laikmetį. Žinote, kartais pagalvoju, kas būtų, jeigu jūsų nebūtų. Saugos bendruomenę sudaro per 8000 žmonių, tai – lyg antra policija. Be jūsų Lietuva nebūtų tokia saugi, kokia yra dabar. Džiaugiuosi, kad neteks sugrįžti į tuos laikus, kai jūsų nebuvo. Nuoširdus ačiū, už jūsų bendrystę, stiprų, vieningą kumštį, kuris dabar ypač reikalingas. Tam, kad Lietuva ir toliau išliktų viena iš saugiausių šalių mums kaip niekada reikalinga jūsų parama, mūsų vienybė“, – dėkojo R. Požėla.
Palydėti ovacijų šventės kaltininkai sceną užleido šalies muzikos žvaigždėms, kurie dovanojo nepamirštamą vakarą.
Šventėje netrūko staigmenų – susirinkusiuosius užbūrė Lietuvos Kamerinis orkestras ir dirigentas Modestas Pitrėnas, kurie viso koncerto metu džiugino gyva muzika.
Kartu su orkestru scenoje žinomiausias dainas dovanojo atlikėjai Merūnas Vitulkis, Monika Liu, Ieva Prūdnikovaitė ir Jeronimas Milius, kurie vakarą susirinkusiesiems pavertė nepamirštamu.
Po iškilmingo koncerto šventės svečiai mėgavosi vienas kito draugija ir dalijosi šiltais prisiminimais, o vakarą vainikavo įspūdinga lazerių šou programa.
