Jūs skaitote:

Saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“ siūlo modernius elektroninės apsaugos sprendimus ūkininkams

Atėjus pavasariui, žemės ūkiui skirtuose plotuose veiklą atnaujins žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai. Kasdieniame darbe jie naudos brangią techniką, chemikalus ir kitas priemones, kurios dėl veiklos specifikos po dienos darbų neretai lieka neapsaugotos. Todėl paklausą turinti žemės ūkio technika, trąšos, kuras – dažnai tampa vagysčių objektais. Policijos duomenimis, kiekvieną pavasarį šalyje registruojama nuo kelių iki keliasdešimt tokių nusikalstamų veikų. 

Anot saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktoriaus Donato Pociaus, pagrindinės grėsmės ūkininkams dažniausiai yra dvi – ilgapirščiai ir gaisrai. Šios negandos gviešiasi ir į statinius bei juose esantį derlių, ir į mobilųjį turtą – techniką.

Vagišius masina neapsaugotas ūkininkų turtas

„Policijos suvestinės rodo, jog kasmet pavieniai vagys ir organizuotos jų grupės įsilaužia į ūkininkų sandėlius, mechanines dirbtuves, vagia smulkią ūkio techniką – įvairius padargus ir agregatus, plėšia traktorių įrangą, kurą, pasisavina trąšas, grūdus, medieną. Dažniausiai vagys nusikaltimus vykdo objektuose, neturinčiuose apsaugos sistemų, todėl be jų tampa sudėtinga atsekti kada, iš kur, kokia transporto priemone nusikaltėliai atvyko, užpuolimo atveju neįmanoma suteikti operatyvios pagalbos“, – sako saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.

Jo teigimu, ūkininkams kliautis vien tik teritoriją prižiūrinčiais sargais nėra racionalu, nes tokiame apsaugos modelyje išlieka žmogiškojo faktoriaus rizika: nuovargis ir dėl to sumažėjęs pastabumas, atsakingumo stoka, neatmestini ir galimi susitarimai su nusikaltėliais.

„Šios rizikos yra eliminuojamos, kai fizinė apsauga yra pakeičiama į šiuolaikinę elektroninę – ūkininko turto saugumas yra užtikrinamas naudojant įvairias technines priemones: signalizaciją, daviklius, vaizdo kameras, kurios veikia  pagal nustatytus algoritmus. Tokias apsaugos sistemas prijungus prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, objektas yra akylai stebimas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai reiškia, kad visada turėsite objektyvų saugomo objekto situacijos monitoringą, kontrolę, vaizdo įrašų archyvą. Suveikus signalizacijai arba per vaizdo kameras pastebėjus pašalinius asmenis, gaisrą, patikrinti objekto bus nusiųstas greitojo reagavimo ekipažas, o atsitikus incidentui – iškviestos specialiosios tarnybos: policija, ugniagesiai“, – pasakoja „Ekskomisarų biuras“ ekspertas D. Pocius.

Pasak apsaugos specialisto, elektroninės saugos sistemos reaguoja į judesius, durų ir langų atidarymus, stiklų dužimą, taip pat gali fiksuoti ir įvairius nelaimingus atsitikimus, pavyzdžiui, vandens nutekėjimą, elektros įtampos dingimą, dujų nuotėkį, gaisrą. Sumontuotos vaizdo kameros leidžia atsisakyti ir fizinės teritorijos patikros, nes tinkamai išdėstytos jos gali fiksuoti tiek patalpų vidų, tiek išorę. Suveikus signalizacijai, pavojaus signalas perduodamas į kliento mobilųjį telefoną ar kompiuterį bei siunčiamas saugos tarnybai.

Vaizdo kameros – stiprus nusikaltėlių atgrasymo įrankis

Pašnekovo teigimu, vaizdo kameros – stiprus psichologinis atgrasymo veiksnys. Vien tokios įrangos buvimas ūkyje prevenciškai maždaug 50 proc. sumažina vagystės tikimybę. Kameros taip pat gali būti pasitelkiamos ir kitoms funkcijoms – per jas gali būti stebimi ir kontroliuojami procesai, vykstantys teritorijoje ir įvairios paskirties patalpose: sandėliuose, fermose, mechaninėse dirbtuvėse.

„Ūkio savininkas net ir būdamas toli nuo objekto, gali per kompiuterį ar telefoną stebėti, kaip darbininkai elgiasi su brangia ūkio įranga, ar ji tinkamai eksploatuojama. Įsilaužimo atveju į archyvą įrašytas vaizdas gali būti perduodamas policijai. Tai padidina tikimybę, jog įsibrovėliai bus nustatyti ir surasti“, – tvirtina saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.

„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktoriui antrina ir Pasvalio rajono ūkininkas Stanislovas, kurio teigimu, kuomet jo ūkyje buvo įrengtos vaizdo kameros, tokia priemonė prevenciškai suveikė ne tik prieš galimus vagis, bet ir sudrausmino samdomus darbuotojus.

„Savo ūkyje naudoju nemažai įvairios technikos, dėl kurios su atvykstančiais darbuotojais neretai kildavo įvairių nesusipratimų. Kas parkuodamas traktorių netyčia užkabino aikštelėje stovintį automobilį, kas su trąšų barstytuvu įvažiavo į tvorą ir ją nuvertė. Incidento kaltininką be liudininkų dažniausiai būdavo sunku nustatyti. Dabar šios problemos nebeliko: peržvelgei apsaugos kamerų vaizdo įrašus ir viskas aišku“, –  sako ūkininkas.

Anot jo, fizinius sargus pakeitus į vaizdo kameras, šios investicijos ūkyje atsipirko mažiau nei per metus.

„Anksčiau viso ūkio apsaugai samdydavau tris sargus. Su kuriais irgi visokių nutikimų būdavo – tai vienas budėdamas naktį užmigo, tai kitas į darbą pamiršo ateiti ar susirgo. Bet kokiu atveju, samdyti sargus per metus vidutiniškai atsieidavo apie 30 tūkstančių eurų. Įsirengti vaizdo kameras ir užsakyti stebėsenos paslaugas metams saugos tarnyboje kainuoja gerokai pigiau. Be to, raminančiai veikia žinojimas, jog kilus incidentui su įsibrovėliais reikalų turės ne vietinis sargas, o specialiai apmokyti, profesionalūs, ginkluoti saugos tarnybos darbuotojai“, – pasakoja ūkininkas.

Elektroninę sistemą eksploatuoti pigiau nei samdyti apsaugos darbuotojus

Anot „Ekskomisarų biuro“ eksperto D. Pociaus, didelius ūkius ar skirtingose vietose juos valdantiems ūkininkams gali būti aktuali ir apsauga į kurią įeina moderni autonominė bepiločio orlaivio stotis bei dronas su integruota dirbtinio intelekto programine įranga. Vienas iš drono panaudojimo apsaugoje privalumų yra termovizorinė kamera, leidžianti stebėti teritoriją ir nakties metu, taip pat galimybė greitai apskristi didelę teritoriją bei fiksuoti pažeidimus sudėtingose vietovėse, kurios gali būti sunkiai patruliams pasiekiamos pėsčiomis.

„Tiek dienos, tiek nakties metu dideliame aukštyje skrendantis dronas mato šilumą skleidžiančius objektus – fiksuoja žmones ar automobilius. Jeigu pastebimas įtarimą sukėlęs objektas, operatorius perima valdymą, sustabdo droną ir, pavyzdžiui, gali pritraukti vaizdą arčiau, apžiūrėti, kas sukėlė įtarimą arba įjungti papildomą apšvietimo žibintą ar garsiakalbiu perspėti pašalinius asmenis dėl teritorijos pažeidimo“, – teigia „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.

Apibendrindamas elektroninės apsaugos privalumus prieš fizinę apsaugą, D. Pocius pabrėžia, jog šalyje kasmet didėja darbo užmokestis, tuo tarpu technologijos tik tobulėja ir taip ženkliai nebrangsta.

„Elektroninę apsaugą vietoj fizinės apsaugos įsigijusiam ūkininkui nebereiks ieškoti ir priiminėti į darbą darbuotojų, jų apmokyti, kontroliuoti, būti atsakingu už jų saugumą, sargams sergant ar atostogaujant – ieškoti jiems pamainos. Elektroninė apsaugos sistema tokių dalykų nereikalauja. Žinoma, yra pirminės investicijos, taip pat periodinė sistemos patikra, bet to pilnai pakanka – gauni apsaugotą objektą“, – pabrėžia saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius.

Po kibernetinės atakos duomenų nutekėjimo nenustatyta

Informuojame, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ patyrė programinės įrangos išpuolį, kurio metu 2024-02-25 buvo apribota prieiga prie dalies mūsų archyvinių rinkmenų ir kelioms valandoms dienos metu buvo sutrikusi dalies mūsų sistemų veikla. Archyvinėse rinkmenose buvo tokių duomenų kaip klientų ir jų atstovų vardai, pavardės, objektų adresai, kontaktiniai telefono numeriai, taip pat slaptažodžiai, kurie naudojami klientams bendraujant telefonu su mūsų darbuotojais. Iš viso archyviniame serveryje buvo apie 20 000 minėtų asmenų duomenų, tačiau prieiga buvo apribota tik prie nedidelės dalies duomenų, kuriuos operatyviai atkūrėme iš atsarginių kopijų.

Su IT specialistų pagalba atlikome incidento auditą. Jo metu nenustatyta, kad kokie nors asmens duomenys būtų eksfiltruoti.

Tikėtinų neigiamų pasekmių duomenų subjektams nenumatome.

Dėl papildomo saugumo klientams rekomenduojame periodiškai pasikeisti slaptažodžius, kurie naudojami identifikuoti klientą bendraujant telefonu su UAB „Ekskomisarų biuras“.

UAB „Ekskomisarų biuras“ ėmėsi visų reikiamų papildomų techninių ir organizacinių saugumo priemonių, kad užkirstų kelią panašiems incidentams ateityje. Taip pat apie šį pažeidimą buvo pranešta teisėsaugos institucijoms bei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

 

UAB „Ekskomisarų biuras“ administracija

Sunku būtų rasti žmogų, kuriam nerūpėtų jo namų saugumas. Lietuvos gyventojai savo būstą nuo nepageidaujamų įsibrovėlių stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Tradiciškai vis dar yra  populiarios šarvuotos durys, akylūs kaimynai ar garsiai lojantis šuo. Tačiau technologijų amžiuje yra ir gerokai efektyvesnių namų apsaugos būdų. Apsaugos sistemos gali būti elektroninės, mechaninės, kombinuotos, su vaizdo stebėsena ar panaudojant dirbtinį intelektą, vietinės ar prijungtos prie saugos tarnybų stebėjimo ir valdymo centro.

Pasak saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktoriaus Žilvino Andrulio, kiekvieni namai ir jų gyventojai yra skirtingi, tad gali turėti ir skirtingus saugumo poreikius. Vis dėlto visas namų apsaugos sistemas vienija bendras tikslas – apsaugoti namus ir jų gyventojus nuo potencialių grėsmių – įsilaužimo ir turto vagystės, gaisro, vandens užliejimo ir kitų nelaimių.

Ko nepamiršti paliekant namus be priežiūros?

Namų apsaugos signalizacija, ko gero, yra vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų apsaugoti savo namus ar kitą turtą nuo nepageidaujamų svečių, be žmogaus įsikišimo. Butui ar namui apsaugoti dažniausiai yra naudojami durų ar langų atidarymo, judesio davikliai. Paprastai signalizacijos veikimo principas yra gana nesudėtingas: įvairūs judesio, dūmų ar magnetiniai jutikliai fiksuoja įsilaužimą pro duris ar langus, nepageidaujamus judesius patalpose, gaisro aptikimo, vandens užliejimo ir panašių nelaimių atvejus.

Pavyzdžiui, gaisro atveju, sistema ne tik informuoja apie pavojų signalu, bet ir gali atidaryti evakuacinius išėjimus, išjungti vėdinimo sistemas bei įjungti gesinimo priemones. Vandens davikliai gali ypač pasitarnauti nuosavus namus su rūsiais turintiems gyventojams, kuomet sistemos sensoriai, užfiksavę vandens nuotėkio pavojų, aktyvuojasi, praneša apie galimą užliejimą ir netgi gali uždaryti pagrindinio vandens įvado čiaupą.

Kitais atvejais suveikus vienam ar keliems davikliams, paprastai įsijungia garsinė sirena bei gali būti išsiunčiamas pranešimas patalpų savininkui. Jeigu signalizacija yra prijungta prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, pranešimą apie signalizacijos suveikimą gauna ir saugos tarnyba, kuri išsiunčia į vietą greitojo reagavimo ekipažą.

Belaidės apsaugos sistemos privalumai

Apsauginės signalizacijos gali būti laidinės arba belaidės. Įrengiant laidines sistemas, visi signalizacijos komponentai sujungiami laidais, todėl toks sprendimas yra labiau tinkamas naujai statomuose namuose arba atliekant renovaciją. Tuo tarpu belaidės signalizacijos sistemos veikia belaidžiu ryšiu, jos yra lengviau ir greičiau įdiegiamos jau įrengtuose namuose.

Saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“ siūlo visą mėnesį nemokamai – be jokių pradinių investicijų ir mokesčių, išbandyti profesionaliai sukomplektuotą belaidę apsaugos sistemą, kartu su stebėjimo ir reagavimo paslaugomis. Toks sprendimas tinka tiek privačių, tiek verslo objektų apsaugai.

Anot saugos eksperto Ž. Andrulio, tokios belaidės sistemos įrengimas yra itin greitas – užtrunka vos iki dviejų valandų, o svarbiausia nereikia ardyti, o po to papildomai tvarkyti būsto sienų.

„Kartu su belaide signalizacija būsto savininkui taip pat yra suteikiama ir greitojo reagavimo paslauga į apsaugos sistemos suveikimus bei galimybė valdyti šią apsaugos sistemą mobiliąja programėle. Objekto siunčiami signalai bus stebimi 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, o gavus sistemos suveikimo signalą – nedelsiant išsiųstas tarnybos greitojo reagavimo ekipažas“, – pabrėžia Ž. Andrulis.

Vaizdo kamerų technologijos

Jo teigimu, be jau minėtos belaidės signalizacijos, vaizdo kameros yra viena efektyviausių namų apsaugos sistemų, kuri gali padėti užtikrinti namų, laiptinių, kiemų, požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, sodybų ir šalia esančių teritorijų apsaugą nuotoliniu būdu. Dažnai vien pats faktas, kad teritorijoje ar patalpoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, gali atgrasyti nuo vagystės, o įvykus incidentui yra galimybė vaizdo įrašų pagalba identifikuoti įsilaužėlį.

Tobulėjant technologijoms vis labiau populiarėja ir vadinamosios išmaniosios spynos, kuriose yra įdiegta vaizdo kamerų bei veido atpažinimo sistema, o pačią spyną galima valdyti ir stebėti nuotoliu per programėlę. Anot „Ekskomisarų biuro“ eksperto Ž. Andrulio, tokia įėjimo apsaugos kontrolės priemonė užtikrina privatumą, nes pagal iš anksto numatytus kriterijus, sistema atpažįsta ir į patalpas įleidžia tik juos atitinkančius asmenis.

„Tokios apsaugos priemonės naudoja biometrinių duomenų ir dirbtinio intelekto derinį – jūsų sukurtą veidų registrą, o ne įprastą raktą ar kodą. Todėl toks išmanus sprendimas sumažina galimą riziką, jog nepageidaujami asmenys pateks į objektų vidų su pamestais, pavogtais ar padirbtais raktais“, – aiškina Ž. Andrulis.

Namus apsaugos kompleksinis sprendimas

Vis dėlto saugos tarnybos elektroninės saugos departamento direktorius pabrėžia, kad net jei namuose yra įdiegtos įvairios apsaugos sistemos, tačiau jos nėra prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, tokių priemonių atbaidyti vagims gali ir nepakakti.

„Net jeigu ir susitarėte su kaimynu, kad jums išvykus jis pasaugos jūsų namus, nėra jokios garantijos, jog paryčiui kaimynystėje išgirdęs triukšmą, jis puls ginti jūsų turto. Arba suveikus garsinei apsauginei signalizacijai, ir net į šeimininko telefoną nusiuntus pranešimus, plėšikai gali nuošaliau palaukti, ar atvyks greitojo regavimo ekipažas, o tam neįvykus, toliau gali tęsti įsilaužimą. Tokiu atveju nedelsiant sureaguoti gali tik saugos tarnyba, turinti ryšį su apsaugos sistemomis jūsų namuose“, – akcentuoja ekspertas Ž. Andrulis.

Kokią namų apsaugos sistemą pasirinkti priklauso nuo patalpų paskirties bei ploto ir nuo grėsmių, nuo kurių norima apsaugoti savo turtą. Vis dėlto rekomenduojama rinktis tokią namų apsaugos sistemą, kurią būtų galima prijungti prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, kad iškilus pavojui greitojo reagavimo ekipažas galėtų operatyviai atvykti į vietą ir sulaikyti pažeidėjus, o esant reikalui iškviesti gelbėjimo tarnybas, suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems.

Kalėdiniu laikotarpiu namai užsipildo dovanomis, be to, šiuo metu dažnai planuojame atostogas, išvykstame aplankyti draugų ar giminių, tad tušti namai gali virsti masalu vagims. „Norint išvengti nemalonių siurprizų, reikėtų nepamiršti elementariausių saugumo „taisyklių“ – juk Kalėdas visi norime sutikti ramiai, jaukiai ir saugiai“, – sako saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis. Kaip užtikrinti saugias Kalėdas ir apsisaugoti nuo nepageidaujamų svečių?

Atidumas socialiniuose tinkluose ir apšvietimo triukai 

Pasak jo, pirmiausia reikėtų būti itin atidiems socialinėje erdvėje: „Nereikėtų viešai skelbti, kada esate namuose ir kada būsite išvykęs – kai kuriems vagims socialiniai tinklai yra pirminis šaltinis, kuriuo vadovaujamasi planuojant įsilaužimą. Be to, visada gelbėja bendravimas su kaimynais – jei pastebite ką nors įtartino, reikėtų su jais pasidalinti šia informacija.“

Kitas būdas atbaidyti ilgapirščius – investuoti į lauko apšvietimą, pavyzdžiui, įsigyti lauko prožektorius su judesio davikliais. „Apšvietus namo išorę ir lauką, įsilaužėliui bus sunku nepastebėtam priartėti prie namų, – pastebi saugos specialistas. – Dekoruojant namus kalėdinėmis girliandomis, derėtų tinkamai įsirengti lauko elektros lizdus, o ne tiesti prailgintuvus pro šiek tiek pravertą langą – nusikaltėliams tai taip pat gali tapti masalu.“

Saugos ekspertas pataria vakarais užtraukti užuolaidas bei žaliuzes, kad namuose esantys vertingi daiktai nebūtų matomi praeiviams. „Jeigu namuose įdiegta išmaniųjų namų sistema, galima pasinaudoti laikmačiu ir tam tikru metu, naudojantis telefono programėle, įjungti šviesas arba garso kolonėles šitaip sukuriant iliuziją, jog namai nėra tušti.“

Tuščios dėžės lauke ir prie durų paliktos siuntos 

Dovanų pakuotes ir kartotines dėžes nuo pirkinių žmonės dažnai trumpam palieka lauke, prie namų durų – kartais tiesiog nėra laiko iškart išmesti šiukšlių arba norima sukaupti didesnį kiekį dėžių, kad paskui viskuo būtų galima atsikratyti vienu kartu nunešus į rūšiavimo konteinerį. Pasak eksperto, atvirai eksponuojamos dėžės nuo siuntinių taip pat gali patraukti ilgapirščių dėmesį.

Patartina nepalikti jų lauke, matomoje vietoje. „Nereikėtų reklamuoti savo namų turinio – jeigu negalite iškart išmesti popierinių pakuočių, derėtų jas laikyti garaže ar kitoje nepastebimoje vietoje, kitas variantas – popierines dėžes sulankstyti, kad prekių ženklų pavadinimai nekristų į akis“, – teigia saugos ekspertas.

Atvirai eksponuojami įrankiai ir paliekami raktai po vazonu 

Taip pat derėtų įsitikinti, kad sodo įrankiai ar kopėčios, kuriomis pasinaudojus galima įsilaužti į namus, nėra palikti be priežiūros ar pasiekiami iš neužrakinto lauko sandėliuko. „Sandėliai ir garažai, kuriuose dažnai laikome dviračius, brangią sodo ar statybų techniką, dažnai tampa vagių taikiniu. Šiuos daiktus reikėtų laikyti saugiai, neeksponuoti jų kieme“, – atkreipia dėmesį saugos ekspertas.

Kai kurie turi įprotį raktus nuo namų laikyti po vazonu, kilimėliu ar padėti po akmeniu lauke. Anot pašnekovo, atsarginį raktą visada geriau palikti patikimam kaimynui ar šeimos draugui, nes ilgapirščiams ir šis mūsų įprotis yra gerai žinomas.

Geriausia prevencija – patikima namų apsaugos sistema 

Anot Ž. Andrulio, nors elementarių saugumo taisyklių turėtų laikytis visi, paprasčiausias sprendimas užtikrinti turto apsaugą yra namų apsaugos sistemos įsidiegimas.

„Efektyviausias būdas užtikrinti, kad jūsų namai būtų saugūs ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir visus metus, yra investuoti į namų apsaugos priemones, teigia pašnekovas. – Moderni apsaugos sistema užtikrins ne tik ramybę, bet ir galimybę greitai reaguoti į galimus pavojus. Didelės rezoliucijos vaizdo kameros atgraso potencialius vagis, o suveikus apsaugos sistemai, iškart išsiunčiamas ekipažas.“

Saugos ekspertas priduria, kad kiekvienų namų saugumo poreikiai gali skirtis, todėl svarbu atsižvelgti į individualius veiksnius ir pasirinkti tinkamiausias saugumo priemones. „Nepriklausomai nuo to, kokią apsaugos sistemą pasirinktumėte, modernių ir išmanių technologijų įdiegimas yra ilgalaikė investicija į namų saugumą“, – sako saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius.

Viena didžiausių šalies saugos tarnybų „Ekskomisarų biuras“ plečiasi – įmonė įsigijo 100 proc. UAB „LK service”, veikiančios kaip saugos tarnyba “Likurgas“, akcijų.  Šis strateginis sandoris, pasirašytas pirmąją šių metų žiemos dieną, sustiprins įmonės pozicijas Kauno regione bei suteiks dar daugiau galimybių tiek esamiems, tiek naujiems klientams.

Daugiau nei du dešimtmečius veikianti įmonė „Likurgas“ teikia fizinės ir elektroninės apsaugos paslaugas Kaune ir jo apylinkėse. Dislokuoja savo ekipažus bei užtikrina reagavimo paslaugas visame Kauno mieste bei tokiuose rajonuose kaip Garliava, Romainiai, Domeikava, Ringaudai, Ramučiai ir kt.

Pasak „Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko, šis įsigijimas leis išplėsti  įmonės veiklą visoje Kauno periferijoje: „Nuo šiol turėsime didžiausią greitojo reagavimo ekipažų skaičių Kauno regione, tad galėsime dar greičiau atvykti į nutolusius objektus, taip užtikrindami kokybiškesnį klientų saugumą“.

Taip pat „Likurgas“ teikia apsaugos sistemų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugas – jų darbuotojų gretose dirba ilgametę patirtį turinti inžinierių komanda. Tad apjungus abiejų įmonių patirtį, „Ekskomisarų biuras“ galės klientams pasiūlyti inovatyvius apsaugos sistemų diegimo būdus bei dar greičiau ir efektyviau likviduoti iškilusias apsaugos sistemų problemas.

„Labai vertiname „Likurgo“ komandos įdirbį Kauno regione. Neabejoju, jog apjungus mūsų bei šios kompanijos saugos srities profesionalų patirtį bei žinias, sustiprinsime savo fizinės ir elektroninės apsaugos paslaugas bei praplėsime reagavimo, apsaugos sistemų montavimo ir techninio aptarnavimo skyrius, taip užtikrindami geriausią kokybę esamiems bei naujiems klientams, pasiūlydami daug platesnį spektrą modernių apsaugos sprendimų“, – sako V. Labeckas.

Jis pabrėžia ir užtikrina, kad esamiems “Likurgas” klientams suteiks dar daugiau galimybių saugos sferoje, pasiūlydami išmanius belaidžius, mobilius vaizdo apsaugos sprendimus, paremtus dirbtinio intelekto algoritmais, vaizdo stebėjimo paslaugas pasitelkiant pažangius vaizdo analizės algoritmus bei išmanias programėles apsaugos sistemų valdymui.

Šiam sandoriui paskolą suteikė SEB bankas: „Nepaisant ekonomikos neapibrėžtumo, įmonė „Ekskomisarų biuras“ aktyviai investavo į įmonės plėtrą ir profesionalių darbuotojų išlaikymą, stiprino savo pozicijas regionuose ir kone trečdaliu didino pajamas. Tikime, kad šios papildomos investicijos užtikrins įmonės fizinės ir elektroninės saugos paslaugų konkurencingumą, padės vykdyti teikiamų paslaugų plėtrą ir išlaikyti lyderio pozicijas rinkoje“, – teigia SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė. Finansavimo suma nėra atskleidžiama.

Po sandorio įvyks įmonės „Likurgas“ prisijungimo procesas: „Pasirašius sutartį „Likurgas“ taps mūsų kompanijos dalimi. Tikimės, kad bendrovės darbuotojai įvertins šio pokyčio privalumus ir stengsimės užtikrinti sklandžią ir lengvą jų integraciją naujoje komandoje. O mes savo ruožtu džiaugiamės, kad mūsų gretas papildys darbuotojai, turintys ilgametę patirtį saugos srityje.“

Vienos didžiausių šalies saugos tarnybų pajamos pernai augo 30 proc. ir pasiekė 28 mln. eurų apyvartą. V. Labeckas teigia, kad didžiausią įtaką finansiniams rezultatams turėjo ankstesni įsigijimai – bendrovės „Maxima LT“ dukterinės įmonės „Loganas“ bei Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje veikusios saugos tarnybos UAB „Norgauda“.

„Investicijos į plėtrą duoda grąžą,  – tvirtina V. Labeckas. – Pernai jau pilnai veikėme regionuose, kuriuose pavyko sustiprinti pozicijas po įmonių įsigijimų, o naujausias sandoris leis dar labiau padidinti savo pajėgumus Kauno regione.“

Nors padangėse dronai skraido jau dešimtmetį, būtent pastaraisiais metais pasaulis susipažįsta su vis platesnėmis jų pritaikymo galimybėmis. Viena tokių – didelių teritorijų apsauga. Lietuvoje kol kas tai – visiška naujovė, o vieni pirmųjų šią paslaugą savo klientams siūlo „Ekskomisarų biuras“.

„Dronai yra nepakeičiamas didelių teritorijų saugojimo įrankis. Jie skraido 30-50 metrų aukštyje virš teritorijų, kurių plotas gali siekti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų hektarų. Turime vieną objektą, kuriame dronas skraido 350 hektarų plote. Tai – didžiulė, septynių kilometrų perimetro teritorija“, – sako „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.

1. Plačios pritaikymo galimybės: nuo elektrinių iki logistikos įmonių.

Anot specialisto, dronų panaudojimo galimybės didelių teritorijų apsaugoje yra labai plačios – ši technologija gali saugoti tiek aptvertas, tiek neaptvertas teritorijas, taip pat ir tas, kuriose įdiegtos kombinuotos apsaugos sistemos.

„Pavyzdžiui, signalizacijos perimetro davikliai gali būti įmontuoti tam tikrose teritorijos vietose, o jiems suveikus, ten iškart nuskrenda dronas ir įvertinama, kodėl davikliai suveikė“, – teigia pašnekovas.

Tokie dronai gali būti pritaikyti statybų aikštelėse, į kurias žmogui ar automobiliui patekti gali būti sudėtinga dėl aplinkos sąlygų. Taip pat – saulės parkuose, gamybos įmonėse, dideliuose logistikos centruose.

Ž. Andrulis pasakoja, kad „norint stebėti teritoriją iš viršaus, dronas yra nepakeičiamas. Pavyzdžiui, jis gali pasitarnauti saulės jėgainių parkuose vykdant elektrinių inspekciją, įvertinant, ar paneles dar galima eksploatuoti. Taip pat dronais galima įvertinti didelių pastatų, bokštų būklę – aukštai pakilę, jie pastebi kiekvieną įtrūkimą ar kitus defektus. Didelėse gamybos ar logistikos įmonių teritorijose dronai gali stebėti, ar į teritoriją nepatenka pašaliniai asmenys bei transportas.“

2. Dronai teritorijas žvalgo ir naktį

Pasak specialisto, priklausomai nuo oro sąlygų, dronas ore gali išbūti 15-20 minučių – prie didesnio vėjo technologija išeikvoja daugiau energijos pasipriešinimui. Dronas skrenda apie 10-15 m/s greičiu – toks greitis yra optimalus kokybiškai teritorijos apžvalgai.

Vienas iš drono panaudojimo apsaugoje privalumų yra termovizorinė kamera, leidžianti stebėti teritoriją ir nakties metu. „Tiek dienos, tiek nakties metu dideliame aukštyje skrendantis dronas mato šilumą skleidžiančius objektus – pastebi žmones ar automobilius, – pasakoja Ž. Andrulis. – Termovizorinė kamera pasitarnauja pašalinių objektų aptikimui teritorijoje.“

Dronas virš teritorijos skrenda automatiškai nustatytu kursu, o operatorius iš savo darbo vietos stebi drono skrydį. „Jeigu pastebimas įtarimą sukėlęs objektas, operatorius perima valdymą, sustabdo droną ir, pavyzdžiui, gali pritraukti vaizdą arčiau, apžiūrėti, kas sukėlė įtarimą. Jeigu norima išsiaiškinti daugiau aplinkybių, galima pakeisti režimą – perjungti į paprastos kameros vaizdą, įjungti papildomą apšvietimo žibintą arba net garsiakalbiu perspėti pašalinius asmenis dėl teritorijos pažeidimų“, – teigia elektroninės saugos specialistas.

3. Veikia be žmogaus įsikišimo ir patys pasikeičia baterijas

Ž. Andrulis atskleidė ir dar vieną technologijos privalumą – teritorijas žvalgantys dronai veikia visiškai autonomiškai ir patys pasikeičia savo baterijas: „Šie dronai turi kelias baterijas ir kaskart prieš skrydį roboto ranka pakeičia drono bateriją į pilnai pakrautą. Dronui sugrįžus į stotį, dėžė užsidaro ir iki kito skrydžio baterija kraunasi.“

Tokiu būdu operatoriui belieka tik stebėti archyvuojamą ir nuolat filmuojamą drono kelionę, nereikalingas joks fizinis įsikišimas.

4. Droną eksploatuoti pigiau nei samdyti apsaugos darbuotojus

Dar vienas dronų privalumas – pasitelkti juos teritorijų apsaugai yra pigiau nei samdyti fizinius darbuotojus.

Pašnekovas pastebi, kad vienas iš pagrindinių argumentų yra ekonominis dronų pranašumas: „Jų priežiūros kaštai yra ženkliai mažesni nei samdomų darbuotojų atlyginimai. Be to, didelių teritorijų apsaugoje dronai pranašesni ir savo techninėmis galimybėmis – teritorijas jie žvalgo greičiau, vertina objektyviau, eliminuojant žmogiškųjų klaidų tikimybes, kurių gali atsirasti dėl tokių faktorių kaip nuovargis ar besikeičiančios pamainos. Net ir norėdamas, žmogus negalėtų apžvelgti visos teritorijos, o dronai tą sugeba.“

Jis priduria, kad dronai, kaip ir automobiliai, nėra amžini: „Detalės dėvisi ir natūralu, kad po kelerių metų tam tikras dalis reikia keisti arba, kažkam nutikus, įsigyti naują droną. Kaštai yra neišvengiami, tačiau jie yra ženkliai mažesni nei darbuotojų samdymas, kai atlyginimai turi tendenciją kilti.“

5. Rizika numušti droną yra labai minimali

Nors drono skrydyje gali pasimaišyti įvairiausių kliūčių, kurios teoriškai galėtų jį sugadinti, anot  Ž. Andrulio, rizika, jog dronui kažkas nutiks, yra labai minimali, o ir numušti taip aukštai skrendantį droną yra labai sudėtinga.

„Dideliame aukštyje jis yra vos matomas. Dronui nėra reikalo leistis žemiau – galimybės apžiūrėti teritoriją su termovizorine kamera yra labai plačios, tad operatoriui, pastebėjusiam kažką įtartino, užtenka priartinti vaizdą kamera, – sako jis. – Žinoma, esama ir tokių rizikos veiksnių kaip medžiai, stulpai, kaminai ar aukšti pastatai, tačiau reikia nepamiršti, jog dronas visada skrenda suplanuotu maršrutu ir visos teritorijoje esančios kliūtys yra įvertinamos.“

 

Švietimo, ugdymo ir kitoms įstaigoms susiduriant su pranešimų apie grasinimus susprogdinti antplūdžiu, stringa įvairių institucijų darbas, o visuomenėje bandoma sėti paniką. „Ekskomisarų biuras“ kimba į pagalbą – nemokamai tikrina grasinimus gavusių klientų patalpas ir teritorijas.

 

Nuo praėjusios savaitės tebesitęsiančios, į švietimo ir ugdymo įstaigas dažniausiai nukreiptos kibernetinės atakos ant kojų sukėlė tiek policijos pareigūnus, tiek visuomenę. Antradienio naktį ir rytą policija patvirtino gavusi daugiau kaip 1000 pranešimų apie grasinimus susprogdinti. Šį incidentų šuolį galima sieti su gerai organizuota kibernetine ataka, kuria siekiama sutrikdyti specialiųjų tarnybų veiklą ir sukelti paniką visuomenėje.

Naujos rekomendacijos: evakuacija – tik aptikus realią grėsmę

Pirmadienį savivaldybėms buvo išsiųstos naujos Lietuvos policijos rekomendacijos, patariančios, kaip elgtis gavus pranešimą apie padėtus sprogmenis. Šių rekomendacijų esmė – nenutraukti įstaigai įprastos veiklos, neskambinti skubiu pagalbos numeriu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais paskambinus informacijos telefonu 8 700 60 000. Konsultantai patars, kaip derėtų elgtis ir kokius veiksmus atlikti.

Tik tuomet, jeigu aptinkamas pavojingas objektas ar esama indikacijų apie realią grėsmę, derėtų pradėti evakuaciją ir skambinti skubiu pagalbos telefonu 112.

„Ekskomisarų biuras“ pasirengęs padėti nemokamai

Į savo klientų skambučius visada reaguojantis „Ekskomisarų biuras“, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, yra pasirengęs nemokamai padėti savo klientams – greitojo reagavimo ekipažai pasiryžę imtis neatidėliotinų priemonių, atvykti į vietą ir apžiūrėti grasinimų sulaukusį objektą.

„Mūsų komanda aktyviai atlieka savo klientų išsamias patalpų ir teritorijų apžiūras, glaudžiai bendradarbiauja su švietimo įstaigų bendruomenėmis ir teisėsaugos pareigūnais – norime savo klientams užtikrinti greitą ir veiksmingą reagavimą“, – sako įmonės generalinis direktorius Vytautas Labeckas.

Nors įprastai klaidingi iškvietimai kainuoja, ši situacija, anot V. Labecko, neeilinė: „Suprantame situacijos išskirtinumą, masiškumą ir dedame visas pastangas savo klientų saugumui ir ramybei užtikrinti. Tai – mūsų pagrindinis prioritetas.“

Jei gavus grasinančio turinio pranešimą ir įvertinus situaciją, paaiškėja, jog reikalinga papildoma pagalba, „Ekskomisarų biuro“ komanda pasirengusi nedelsiant atvykti ir imtis visų atitinkamų priemonių.

„Jei reikės, padėsime įvykdyti evakuaciją, kartu sulauksime policijos pareigūnų. Mūsų komanda pavojaus atveju sugeba išlikti rami, reaguoti greitai ir profesionaliai“, – sako V. Labeckas.

Per pastarąjį laikotarpį “Ekskomisarų biuras” padėjo įvykdyti evakuaciją jau ne vienai švietimo įstaigai.

Gyvename laikais, kuomet technologijų pažanga neaplenkia jokios srities – ar tai būtų buities prietaisai, ar namų apsaugos sistemos. Kaip pasakoja saugos specialistas Žilvinas Andrulis – objektų saugumui užtikrinti naudojami net dronai ir dirbtinis intelektas, o šios priemonės netruko pasiekti ir Lietuvos rinkos.

 

Praneša apie nepažįstamus veidus

Keletą pastarųjų metų JAV žaibiškai populiarėja išmaniosios spynos, kuriose įdiegtos kameros bei veido atpažinimo sistema, o pačią spyną galima valdyti ir stebėti nuotoliu.

„Tokios pažangios apsaugos priemonės naudoja biometrinių duomenų ir dirbtinio intelekto derinį, jog užrakintų arba atrakintų jūsų duris. Šios futuristinės spynos atpažįsta ne įprastą raktą ar kodą, kurį galėtų sužinoti atsitiktiniai asmenys – jos naudoja veidų registrą, kurį jūs patys esate sukūręs. Toks sprendimas gerokai sumažina galimą riziką, jog nepageidaujami asmenys pateks į objektų vidų su pamestais ar pavogtais raktais“, – sako „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Ž. Andrulis.

Kaip toliau pasakoja saugos ekspertas, namų saugumui užtikrinti pasitelkiami netgi dronai, kurie dėl savo galimybių ir universalumo gali suteikti gerokai daugiau informacijos nei tradicinės stacionarios kameros.

„Toks stebėjimo būdas itin palengvina didesnių teritorijų priežiūrą. Dronuose sumontuotose vaizdo kamerose naudojamas naktinio matymo termovizinis režimas, leidžiantis net ir tamsiu paros metu teritorijas stebėti tarsi šviesoje. O visus duomenis apdoroja dirbtinis intelektas, kuris sugeba identifikuoti pašalinius asmenis arba neteisėtus jų veiksmus ir apie tai pranešti saugos tarnybai bei savininkui“, – pastebi pašnekovas.

Jo teigimu, dirbtinio intelekto technologijų dėka namų saugos srityje įvyko tikras proveržis – šis sprendimas analizuoja realiuoju laiku filmuotą medžiagą bei geba atskirti įprastą veiklą nuo pavojingos. Nustačius stebimos teritorijos ribas bei patruliavimo intervalus, dronai patys savarankiškai vykdo patikrinimus, tačiau jų valdymą nesudėtingai gali perimti žmogus ir savo nuožiūra patikrinti kitas vietas.

„Mano manymu, apsaugos dronų ateitis itin daug žadanti. Tai gali tapti neatsiejama namų apsaugos sprendimų dalimi, siūlysiančia aukščiausio ir efektyviausio lygio objekto apsaugą. Be to, jau dabar toks stebėjimo būdas telpa į gerokai mažesnius finansinius kaštus, nei, pavyzdžiui, didelėje gamybinėje teritorijoje įrenginėti stacionarias stebėjimo kameras bei samdyti apsaugos darbuotoją“, – privalumus vardija Ž. Andrulis.

 

Ar jūs pavojuje, spręs algoritmas

Kaip toliau pastebi elektroninės saugos ekspertas, nors dirbtinis intelektas jau kurį laiką yra madingas žodis, galbūt per daug ir ne visuomet tikslingai vartojamas viešojoje erdvėje, tačiau tai – namų saugumo ateitis. Dėka nustatytų algoritmų, ši priemonė nuolatos tobulėja bei pradeda suprasti, kuomet jūsų namuose vyksta tai, kas neturėtų vykti.

„Dėka DI, apsaugos sistemos sugeba atskirti namuose esančius žmones – pavyzdžiui, vaikšto jūsų šeimos narys ar įsibrovėlis. Tai ne tik atbaido potencialius ilgapirščius, bet ir sumažina klaidingų pavojaus signalų skaičių”, – pasakoja ekspertas.

Galiausiai Ž. Andrulis, kalbėdamas apie šiuolaikinius sprendimus namų apsaugoje, išskiria dar vieną terminą – daiktų internetą (IoT). Tai leidžia įvairių prietaisų jutikliams susijungti į centrinę sistemą, kurią galima sistemiškai valdyti nuotoliniu būdu, taip atveriant begalę saugumo galimybių.

„Gali skambėti jog tai per daug sudėtinga ar net nesaugu, jog jūsų namai – nuo durų, apšvietimo, iki vaizdo kamerų bei įvairių jutiklių – keliasi į internetą, tačiau technologinė pažanga leidžia jaustis užtikrintiems dėl saugaus ir patikimo sistemų veikimo. Jau dabar namuose šeimininkai gali nuotoliu valdyti šviesas, šildymą, užraktus, vandens jutiklius, vaizdo kameras, apsaugos sistemas, o to dėka galime namus palikti kaip niekad saugius“, – teigia specialistas.

 

Saugumo revoliucija

Kaip prisimena Ž. Andrulis, kuomet prieš tris dešimtmečius „Ekskomisarų biuras“ Lietuvoje pradėjo savo veiklą, namų saugumo samprata buvo visai kitokia, nei yra dabar. Tuomet daugiausia dėmesio buvo skiriama tradiciniams metodams, tokiems kaip spynos, grotos bei laidinėms apsaugos sistemoms, kurių technologinė pažanga nuo šiuolaikinių belaidžių apsaugos sistemų skiriasi tiesiog šviesmečiais.

„Visus tuos metus ne tik stebėjome, kaip kinta saugumo lygis lietuvių namuose, bet ir patys svariai prisidėjome prie šio virsmo. Šiandien turime bene pažangiausią stebėjimo sistemą – Stebėjimo ir valdymo centrą, kuris nepertraukiamai veikia visą parą bei esame sukūrę mobiliąją programėlę „Būk ramus“ – ji leidžia namų savininkams nuotoliniu būdu valdyti savo apsaugos sistemas bei kilus pavojui, vienu mygtuko paspaudimu išsikviesti greitojo reagavimo ekipažą“, – pasakoja jis.

Dėka pažangių technologijų, kuomet į visumą susijungia judesio jutikliai, vaizdo analitika, dirbtinis intelektas bei žmogiškasis faktorius – greitojo reagavimo ekipažas – į grėsmes reaguojama itin operatyviai.

Oficialiai naujas „Ekskomisarų biuras” ofisas atidarytas!
Ši nauja erdvė – ne tik nauja pradžia dar modernesniam ir šiuolaikiškesniam „Ekskomisarų Biurui”, bet ir ta vieta, kurioje bus gera kartu būti, dirbti, kurti, semtis įkvėpimo, įgyvendinti naujus sėkmingus projektus bei drauge įveikti visus kilusius iššūkius.

Nuo šiol mus rasite moderniame verslo centre „Business Garden Vilnius” (Laisvės pr. 10)
Kviečiame į svečius!

Nors metinis įsilaužimų ir vagysčių skaičius Lietuvoje mažėja, vidutinė tokių incidentų padaroma žala auga. Be to, vasarą ir ankstyvą rudenį užfiksuojamų įsilaužimų kreivė vis dėlto išauga dėl išvykusių ir poilsiaujančių šeimininkų. Todėl namų bei visos kaimynystės saugumas yra bendra atsakomybė – taip teigia Kaune, Neries pakrantėje įsikūrusio vieno privačių namų kvartalo bendruomenės pirmininkas.

Gyvybinga bendruomenė nusprendė taikyti Saugios kaimynystės modelį ir jo įgyvendinimą iškėlė į naujas aukštumas – taikydami novatorišką požiūrį į saugos sistemas, kvartalo gyventojai pritaikė sprendimus, dėl kurių kaimynystėje iki šiol neįvyko nė vieno incidento.

„Pradėdami šį projektą, pirmiausia siekėme ne tik apsaugoti savo namus, bet ir sukurti aplinką, kurioje kiekvienas gyventojas jaustųsi saugus ir ramus. Mūsų rajono gyventojai yra sąmoningi, visus bent iš matymo pažįstame, tad svetimiems šniukštinėti čia tikrai nebūtų lengva, tačiau savo darbą atlieka ir stebėjimo kameros – kaip visą parą budintis apsaugos darbuotojas“, – sako bendruomenės pirmininkas Mindaugas.

Paraginti Mindaugo, gyventojai įsidiegė kompleksines saugos priemones tiek namuose – apsaugos sistemas, tiek kvartalo perimetre ir prieigose – stebėjimo kameras, kurias įrengti padėjo „Ekskomisarų biuras“ specialistai, bei pakeliamus užtvarus. Tuo pačiu Mindaugas pabrėžia, jog bendras projektas kaimynams leido dar artimiau susipažinti, pajausti gilesnį bendruomeniškumo ir saugumo jausmą.

„Galbūt iš pasakojimo pasirodys, lyg mes čia banką saugotume. Tačiau tai, jog kvartale per pastaruosius porą metų neįvyko jokių vagysčių, atsispindi ir gyventojų psichologijoje – nebaisu kieme palikti vertingesnių prietaisų ar daiktų be priežiūros, o ir mes vieni kitais labiau pasitikime. Kuomet žmonės jaučia, jog saugūs gali būti ne tik savo kieme, bet ir visame rajone, jų požiūris į kaimynus išties pasikeičia“, – privalumais dalijasi bendruomenės atstovas.

Kaimynų ramybę ir teritorijos apsaugą šiame rajone užtikrina sutartu periodiškumu nuotoliniu būdu kameromis stebimas vaizdas. Pasitelkiant vaizdo analitiką, fiksuojami ir analizuojami judesiai, tad pastebėjus įtartiną veiklą – siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas.

„Saugos tarnybos specialistai užtikrina ramybę ne tik bendroje teritorijoje, bet ir kiekvienuose namuose individualiai įrengtomis apsaugos sistemomis – saugos tarnybos ekipažas sureaguoja nedelsiant, ar tai būtų galima vagystė, gaisro pavojus ar vandens užliejimas. Todėl karts nuo karto į rajoną atvykstantis greitojo reagavimo ekipažas yra pakankamas indikatorius vagims čia nesirodyti. Bendras darbas su „Ekskomisarų biuru“ leidžia mums jaustis saugiai“, – teigia Mindaugas.

 

Saugumo jausmas padeda rajonui klestėti

Kaip toliau pasakoja Mindaugas, jų taikomas Saugios kaimynystės modelis apima ne tik įdiegtas elektronines saugos įrangos priemones. Gyventojų budrumas, neabejingumas pastebėjus įtartiną veiklą ir pasirengimas dalytis informacija tiek su kaimynais, tiek su pareigūnais gerokai padidina bet kurios įdiegtos apsaugos sistemos veiksmingumą.

Lietuvos policijos saugios kaimynystės puslapyje rašoma, jog tinkamai įgyvendintos saugos programos mažina nusikaltimų skaičių iki 80 proc. Anot pareigūnų, daugelis nusikaltėlių pripažįsta, kad Saugios kaimynystės ženklas juos priverčia rinktis kitą teritoriją.

„Žinoma, nėra taip, jog kaimynai viską mato ir girdi, juk grįžę namo norime atsipalaiduoti. O ir pakabinta Saugios kaimynystės lentelė visų ilgapirščių neatbaidys. Tačiau pradėti nuo kažko reikia, o šių veiksmų rezultatai aiškiai matosi – tėvai drąsiai leidžia savo vaikams žaisti tiesiog gatvelėse, kaimynai vieni kitais pasitiki, vasaromis ir bendrą šventę surengiame. Viso to nebūtų be atsipalaidavimo ir ramybės, kurią suteikia saugos sprendimai“, – pasakoja Mindaugas.

Kaip priduria jis, nors pažangi apsaugos sistema užtikrina patikimą prevenciją nuo galimų grėsmių, tikroji iniciatyvos stiprybė slypi pačiuose žmonėse. Jų bendros pastangos ir nuoširdus rūpestis kaimynais ne tik sustiprino bendruomenės saugumą, bet ir sukūrė šiltą, draugišką ir malonią aplinką visiems.

 

Iniciatyvą sveikina

„Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis pabrėžia tokią kaimynystės įsitraukimo svarbą. Esą galbūt dėl lietuviško būdo esame kiek uždaresni, tad tokių iniciatyvų, kurios suartintų bendruomenę, galėtų būti ir daugiau.

„Prevencinių priemonių visos kaimynystės saugumui per mažai nebūna. Kalbu ne tik apie pažangių apsaugos sistemų diegimą, bet ir pačią bendruomenės kultūrą, kurioje puoselėjamas pasitikėjimas vienas kitu. Kuomet kaimynai aktyviai įsijungia į tokias iniciatyvas, jie prisideda prie pozityvios aplinkos kūrimo visam rajonui“, – sako Ž. Andrulis.

Pasak specialisto, ne vienas iš Saugios kaimynystės rajonų bendradarbiauja su jų saugos tarnyba. Būtent ši partnerystė bendruomenėse leidžia pritaikyti ilgametę ekspertų patirtį bei naujausias saugumo technologijas, tačiau tik aktyvus pačių gyventojų dalyvavimas iš tiesų lemia šios iniciatyvos sėkmę.

„Mūsų vaidmuo – suteikti priemones ir apsaugos paslaugas, o bendruomenė pati aktyviai dalyvaudama šiame procese tik dar labiau sustiprina turimų saugumo priemonių veiksmingumą. Šios bei panašios iniciatyvos yra puikus pavyzdys, ko galima pasiekti tikslingu bendradarbiavimu tarp saugos tarnybos, bendruomenės ir policijos“, – pastebi  saugos tarnybos elektroninės saugos departamento direktorius.

Pasak „Ekskomisarų biuras“ atstovo, šio kvartalo gyventojai įrodė, jog saugumas nesibaigia už jų namų durų ar kiemo vartų. Jų novatoriškas požiūris, derinantis apsaugos sprendimus ir aktyvų bendruomenės dalyvavimą, gerokai pagerino jų kaimynystę ir tapo sektinu pavyzdžiu kitoms bendruomenėms.

1646