Futbolo klubas Vilniaus „Žalgiris“ tęsia pasiruošimą 2026-ųjų metų sezonui ir pristato naują partnerį – vieną didžiausių saugos tarnybų Lietuvoje „Ekskomisarų biurą“. Ši partnerystė padės ir toliau užtikrinti aukščiausius renginių organizavimo standartus visose šio sezono varžybų fazėse – pradedant Lietuvos čempionato ir LFF taurės rungtynėmis, baigiant UEFA turnyrų atrankomis.
Augant klubo bendruomenei ir renginių mastui, patikimi partneriai yra būtina sėkmingos organizacijos dalis. Pasak klubo atstovų, bendradarbiavimas su „Ekskomisarų biuru“ padės užtikrinti, kad stadione besilankantys žiūrovai ir verslo partneriai galėtų mėgautis futbolu saugioje ir patogioje aplinkoje.
„Vilniaus „Žalgiris“ yra istorinis ir didžiulę bendruomenę telkiantis futbolo klubas, todėl džiaugiamės galėdami tapti šios organizacijos partneriais. Savo ilgametę patirtį ir profesionalumą pasitelksime tam, kad kiekvienos rungtynės vyktų sklandžiai, o klubo administracija ir komanda galėtų visą dėmesį skirti sportiniams rezultatams bei gražios šventės kūrimui“, – teigia „Ekskomisarų biuro“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.
Pasak „Žalgirio“ vadovo Mindaugo Kasperūno, stiprių profesionalų pritraukimas į partnerių gretas yra nuoseklus klubo žingsnis.
„Stadione mes kuriame šventę miestui, todėl žiūrovų, žaidėjų ir personalo saugumas mums visada yra prioritetas. Džiaugiamės, kad prie klubo rėmėjų šeimos jungiasi ilgametę patirtį sukaupę savo srities profesionalai. „Ekskomisarų biuro“ taikomi sprendimai padės mums ir toliau išlaikyti aukščiausius renginių kokybės standartus“, – sako M. Kasperūnas.
Ši partnerystė taip pat atspindi klubo komercinę kryptį, orientuotą į tvarių ir ilgalaikių ryšių su verslo sektoriumi kūrimą.
„Iš komercinės ir verslo perspektyvos džiaugiamės matydami prie mūsų prisijungiančius stiprius partnerius. Partnerystė su „Ekskomisarų biuru“ leidžia mums užtikrintai žengti per visas varžybų fazes – nuo vietinio čempionato iki itin aukštus reikalavimus keliančių UEFA turnyrų atrankos rungtynių. Tai bendradarbiavimas, pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir siekiu kurti ilgalaikę vertę abiem pusėms“, – akcentuoja „Žalgirio“ komercijos vadovas Rytis Davidovičius.
Apie „Ekskomisarų biurą“:
Tai viena iš didžiausių ir ilgiausią patirtį turinčių saugos tarnybų Lietuvoje, teikianti kompleksinius fizinės ir elektroninės saugos, rizikų valdymo bei masinių renginių apsaugos sprendimus verslo klientams ir privatiems asmenims.
Nors gaisrų prevencija neretai laikoma asmeninės atsakomybės dalimi, statistika rodo, kad tai tebėra reikšmingas visuomenės saugumo klausimas. Tarptautinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybų asociacijos (CTIF) 2023 m. pasaulio šalių gaisrų statistikoje Lietuva užėmė 41 vietą, o žūčių gaisruose rodikliai išlieka aukšti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Ekspertai pabrėžia, kad veiksminga prevencija reikalauja ne pavienių sprendimų, o nuoseklios, kelių lygmenų apsaugos.
CTIF duomenimis, 2023 m. Lietuvoje registruota per 30 tūkst. ugniagesių iškvietimų ir daugiau nei 9,2 tūkst. gaisrų. Per šiuos gaisrus žuvo 100 žmonių, dar 186 patyrė traumas. Tai atitinka 3,57 žuvusiojo 100 tūkst. gyventojų, o 100 gaisrų vidutiniškai baigdavosi daugiau nei viena mirtimi.
Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys rodo, kad per vienuolika šių metų mėnesių šalyje kilo 7,4 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 62 žmonės, o 136 gyventojai buvo sužeisti. Palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu (7,2 tūkst. gaisrai ir 74 žuvusieji), gaisrų 2023 m. fiksuota 5,1 proc. daugiau, tačiau žuvusiųjų – 16,2 proc. mažiau.
PAGD taip pat išskiria dažniausias žūčių priežastis: daugiausia žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo (20), elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimų (13) bei neatsargaus elgesio su ugnimi (11). Dar 6 gyvybes nusinešė krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo pažeidimai.
Tiek CTIF, tiek PAGD statistika rodo, kad gaisrų rizika Lietuvoje išlieka aukšta, o pasikartojančios žūčių priežastys leidžia daryti išvadą, jog nemaža dalis šių rizikų yra valdoma dar iki nelaimės, sako Donatas Pocius, saugos tarnybos „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.
„Nors žuvusiųjų gaisruose šiemet mažiau, bendras gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo, todėl prevencija turi būti nuosekli ir paremta kelių priemonių deriniu. Praktika rodo, kad dauguma gaisrų kyla dėl pasikartojančių, kasdienių priežasčių, tad vienas techninis sprendimas, pavyzdžiui, dūmų detektorius, realios apsaugos neužtikrina, jei nėra įtrauktas į platesnę prevencijos sistemą“, – teigia D. Pocius.
Gaisrai – ilgai ignoruotų rizikų rezultatas
Tokios statistikoje atsiskleidžiančios tendencijos signalizuoja, jog gaisrų priežastys dažniausiai nėra atsitiktinės, o susiformuoja palaipsniui, kaupiantis nedidelėms, laiku neišspręstoms rizikoms. „Ekskomisarų biuro“ atstovo teigimu, gaisras dažnai prasideda nuo seniai žinomos, bet atidėliotos spręsti problemos.
„Perkrauti prailgintuvai, netvarkinga buitinė technika ir seniai neprižiūrėta šildymo sistema ilgalaikiui gali atrodyti nepavojingi, tačiau sutapus keliems rizikos veiksniams gaisro tikimybė smarkiai išauga. Prie to prisideda ir gyventojų įpročiai: pavyzdžiui, rūkymas balkone ar lovoje, deginama atvira žvakių liepsna ankštuose, daiktais apkrautuose kambariuose bei diegiami savadarbiai elektros sprendimai“, – sako D. Pocius.
Pasak jo, sezoniškumas taip pat nulemia, kur ir dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai: šildymo sezono metu įprastesni atvejai, kai dėl nevalytų dūmtraukių gaisras kyla žiemos laikotarpiu, o vasarą ir rudenį paūmėja gaisrai sodo nameliuose ir ūkiniuose pastatuose, kur gausu degių medžiagų ir dažniau naudojama senesnė, netinkamai prijungta elektros įranga.
„Tokiose erdvėse gaisras neretai pastebimas tik tuomet, kai ugnis jau išplitusi, todėl prarandamas brangus laikas: liepsna greitai įtraukia aplink esančias degias medžiagas, o dūmai per kelias minutes užpildo patalpas, sumažina matomumą ir apsunkina saugų evakavimąsi“, – pažymi „Ekskomisarų biuro“ ekspertas.
Gaisrų prevencijai svarbi kompleksinė rizikos kontrolė
D. Pociaus vertinimu, dalis gyventojų delsia imtis prevencijos, tikėdamiesi, jog rizika jų nepalies. Vis dėlto svarbu neapsiriboti vien dūmų detektoriaus prisukimu prie lubų – efektyvi rizikos valdymo sistema turėtų susidėti iš kelių lygmenų.
„Rekomenduotinos periodinės elektros instaliacijos patikros, reguliarus kaminų ir šildymo įrangos valymas. Taip pat reikšmingą įtaką daro sertifikuoti dūmų, karščio ir smalkių detektoriai, signalizacija, nuotolinės apsaugos bei stebėjimo sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Jos leidžia dar ankstyvoje gaisro fazėje pastebėti dūmus, temperatūros pokyčius bei kitus pavojaus signalus. Suveikus jutikliui, visą parą budinti saugos tarnyba reaguoja nedelsiant ir nustačius realų pavojų, iš karto kviečiamos atitinkamas tarnybos“, – teigia D. Pocius.
D. Pocius priduria, jog kilus pirmiesiems gaisro požymiams, juos pastebėjus bei įvertinus situaciją dėl saugumo, itin svarbu kuo greičiau imtis pirminių veiksmų ir nedelsti kreiptis pagalbos.
„Pastebėjus pirmuosius gaisro požymius svarbu veikti ne impulsyviai: pirmiausia reikėtų įvertinti situaciją savo saugumo požiūriu, įspėti aplinkinius ir, jei yra galimybė, nutraukti elektros tiekimą, užsukti dujas. Jeigu dūmų daugėja ar ugnis plinta, nereikia rizikuoti bandant gesinti ją patiems, būtina kuo greičiau išeiti į saugią vietą ir nedelsti kviesti pagalbos. Ankstyva reakcija dažnai nulemia, ar incidentas liks tik lokalios reikšmės, ar peraugs į didelį gaisrą“, – pabrėžia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.
Europoje saugumas vis dažniau aptariamas kaip kasdienės gerovės klausimas, tačiau gyventojų savijauta skirtingose šalyse ženkliai skiriasi. Dar 2023 m. Eurostato duomenys atskleidė – kas dešimto europiečio nuomone, jų gyvenamojoje teritorijoje esama nusikalstamumo, smurto ir vandalizmo problemų. Nors Lietuva (2,7 proc.) patenka tarp mažiausiai nerimo fiksuojančių ES šalių ir nusileidžia tik Kroatijai (1,4 proc.), ekspertai pabrėžia, jog saugumą palaiko kasdienė prevencija ir greita reakcija į rizikos signalus.
Saugumo jausmą formuojantys veiksniai – kompleksiniai
Eurostato duomenys atskleidžia ryškius skirtumus tarp ES šalių, vertinant nusikalstamumo, smurto ir vandalizmo problemos aktualumą gyvenamojoje aplinkoje. Dažniausiai tai kaip problemą įvardijo Graikijos (20,9 proc.), Nyderlandų (16,7 proc.) ir Bulgarijos (15,6 proc.) gyventojai, rečiausiai – Kroatijos (1,4 proc.), Lietuvos (2,7 proc.) ir Lenkijos (2,8 proc.).
„Lietuvos rezultatas šiame kontekste reikšmingas – jis leidžia kalbėti ne tik apie palankią statistiką, bet ir apie tai, kokie veiksniai kasdienėje realybėje palaiko bendrą gyventojų saugumo jausmą. Tai dažniausiai susiję su greitesne institucijų reakcija, matomu prevenciniu darbu bendruomenėse, taip pat – žmonių tarpusavio budrumu“, – sako saugos tarnybos „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
Taip pat svarbi detalė – urbanizacijos efektas: 2023 m. ES miestuose saugumo problemų įžvelgė 15,3 proc. gyventojų, miesteliuose ir priemiesčiuose – 7,8 proc., kaimo vietovėse – 4,8 proc.
„Miestuose vienoje erdvėje nuolat susitelkia didelės žmonių grupės: viešajame transporte, stotyse, renginiuose, naktinėse laisvalaikio vietose, dideliuose prekybos centruose. Dėl intensyvių srautų ir anonimiškumo didmiesčiuose paprastai didėja nusikaltimų rizika, nes prevencinė „socialinė kontrolė“ čia silpnesnė nei mažesnėse vietovėse, kur žmonės dažniau pažįsta vieni kitus ir greičiau pastebi įtartinus asmenis“, – teigia D. Pocius.
Lietuvoje – ženklios reagavimo apimtys
Statistika taip pat rodo, jog bendras saugumo suvokimas ES mastu gerėja: per dešimtmetį (2014–2023 m.) gyventojų, manančių, jog jų teritorijoje nusikalstamumas, smurtas ir vandalizmas yra aktuali problema, dalis sumažėjo nuo 13,6 iki 10 proc.
„Tai rodo gerėjančią saugumo percepciją ES mastu, tačiau šalių situacija išlieka nevienoda. Žmonių vertinimą įprastai formuoja kasdieniai saugumo veiksniai: gyvenimas apšviestose ir prižiūrimose erdvėse, matomas policijos ir saugos tarnybų patruliavimas, greita reakcija į pranešimus, nuoseklus incidentų sprendimas. Kitaip tariant, žmonės vertina priemonių visumą, kurią kasdien mato ir patiria“, – pažymi D. Pocius.
Žvelgiant į šiandieninę situaciją, „Ekskomisarų biuro“ elektroninės apsaugos duomenys rodo didelį reagavimo mastą šalyje: šiemet (sausio–spalio mėn.) į saugomus objektus vykta jau virš 85,2 tūkst. kartų. Pasak D. Pociaus, svarbiausias principas yra operatyvus reagavimas, nes tik tai leidžia efektyviai suvaldyti riziką dar iki žalos.
„Į kiekvieną iškvietimą reaguojame nedelsdami, net jei vėliau paaiškėja, kad jis buvo klaidingas – tai leidžia laiku patikrinti bei suvaldyti situaciją. Gyventojams taip pat svarbu nebijoti kviesti pagalbos vien kilus įtarimui, nes ankstyvas pranešimas dažnai padeda užkirsti kelią situacijos eskalavimui. Prevencija prasideda nuo paprastų veiksmų: pastebėti ir pranešti“, – sako D. Pocius.
Operatyvi reakcija – prevencijos pagrindas
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, šiemet sausio–rugsėjo mėn. jau užfiksuota per 5,2 tūkst. vagysčių atvejų, o didžioji dalis – iš privačios nuosavybės (4930 atvejai). D. Pociaus teigimu, riziką dažnai didina elementarios saugumo spragos, kurias nusikaltėliai pastebi greičiausiai.
„Nusikaltėliai įprastai renkasi lengviausią kelią – jei vagystės objektas atrodo lengvai pasiekiamas, prastai apšviestas ar su nuspėjama priežiūros rutina, vagysčių bei apgadinimų rizika stipriai išauga. Šią riziką mažina paprastos, bet įprastai veiksmingos priemonės: geras apšvietimas, patikimos spynos bei signalizacija ir jos prijungimas prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro“, – teigia D. Pocius.
Dabartinį saugumo situacijos foną atskleidžia ir tai, kad šiemet minėtu laikotarpiu užfiksuotos 438 vagystės, padarytos įsibraunant į gyvenamąją patalpą, tačiau bendra tendencija išlieka pozityvi. 2024 m., palyginti su 2023 m., tokių vagysčių sumažėjo apie 4,7 proc. (nuo 691 iki 725 atvejų).
„Gyvenamojo būsto atveju nusikaltėliui svarbiausia yra rizikos ir naudos santykis. Jei matosi, kad teritorija apšviesta, kaimynystė budri, o reakcija į ketinimą įsilaužti gali būti greita, dažniausiai piktavaliai tiesiog nenori rizikuoti. Todėl prevencijai svarbūs ir gyventojų įpročiai: nepamiršti užrakinti durų, vartų, nepalikti aklųjų zonų, įjungti signalizaciją“, – sako D. Pocius.
D. Pociaus teigimu, kasdienėje praktikoje ypač svarbu laiku atpažinti ankstyvus galimo nusikaltimo požymius. Tai rodo ir „Ekskomisarų biuro“ duomenys: šiemet minėtu laikotarpiu pavojaus iškvietimo mygtukas dėl objekte pastebėtų nepageidaujamų asmenų ar kito pavojaus buvo paspaustas daugiau nei 4,4 tūkst. kartų.
„Dažnai viskas prasideda nuo smulkmenų: įtartino elgesio prekybos vietoje, bandymo patekti į teritoriją ar konflikto kėlimo. Kuo anksčiau sureaguojama į tokį elgesį, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią situacijos aštrėjimui, todėl raginame apie grėsmę pranešti vos kilus įtarimui – prevencija veiksmingiausia tada, kai ji pritaikoma laiku“, – pabrėžia D. Pocius.
Daugiau nei 31 metus išlikti saugos rinkos lyderiu įmanoma tik nuolat investuojant į šiuolaikines technologijas. Pritaikęs dirbtinį intelektą (DI) „Ekskomisarų biuras“ pakėlė saugumo kartelę į naują lygmenį, gerindamas reagavimo greitį ir didindamas savo klientų saugumą.
Saugos rinka šiandien išgyvena intensyvų technologinį virsmą. Tradicines apsaugos sistemas papildo realiuoju laiku veikiančios, dirbtinio intelekto (DI) valdomos platformos, kurios geba savarankiškai analizuoti duomenis, interpretuoti situacijas ir priimti pirminius sprendimus.
Didėjant saugomų objektų skaičiui ir sudėtingėjant incidentų pobūdžiui, tokie sprendimai tampa būtinybe – siekiant automatizuoti procesus, sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką ir paspartinti reagavimą į suveikimus.
„Šiandien saugos paslaugos nebegali būti paremtos vien žmonių budrumu. Rinka juda link modelių, kuriuose duomenys analizuojami akimirksniu, o sprendimai priimami automatizuotai“, – sako „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas Donatas Pocius.
Bendrovė jau prieš kelerius metus strategiškai pasirinko kryptį, kuri įgalino visapusišką DI diegimą į saugos operacijas. „Dirbtinis intelektas mums nėra eksperimentas – tai kasdienis įrankis, be kurio šiuolaikinės saugos paslaugos paprasčiausiai nebeįmanomos“, – pažymi jis.
DI taikymas stebėjimo ir valdymo centre
„Ekskomisarų biuro“ stebėjimo ir valdymo centras yra pagrindinė įmonės technologinė infrastruktūros dalis. Būtent čia gaunami ir apdorojami visi signalai iš saugomų objektų signalizacijų, vaizdo kamerų, mobilių apsaugos sprendimų, dronų. Tad šių duomenų analizėje vis didesnį vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas.
„Saugome daugiau nei 25 tūkstančius objektų visoje šalyje. Kai tokį informacijos srautą apdorodavo tik žmonės, reakcija neišvengiamai buvo lėtesnė bei egzistavo žmogiškųjų klaidų rizika . DI įgalino procesą iš esmės perkurti – signalai dabar analizuojami automatizuotai realiuoju laiku, o operatoriai tik seka, patvirtina ir reaguoja į sistemos pranešimus“, – aiškina D. Pocius.
Sistema automatiškai vertina rizikos lygį, identifikuoja pašalinius objektus saugomoje teritorijoje ir taiko nustatytus reagavimo scenarijus. Tokia tvarka leidžia užtikrinti stabilų paslaugų standartą net itin didelių apkrovų metu.
Vienas iš pažangiausių bendrovės DI sprendimų – automatizuota ekipažų paskirstymo sistema, kuri gavusi signalą iš karto apskaičiuoja greičiausią galimą reagavimo būdą.
„Sistema akimirksniu įvertina oro sąlygas, transporto srautus, geolokaciją, istorinius duomenis ir parenka ekipažą, kuris objektyviai gali nuvykti greičiausiai iki saugomo objekto. Tai nėra spėjimas – tai matematiškai pagrįstas sprendimas“, – teigia D. Pocius.
Toks automatizuotas reagavimas maksimaliai sutrumpina reagavimo laiką ir reikšmingai mažina galimų nuostolių tikimybę.
Išmani vaizdo analitika ir nuotolinė apsauga
DI plačiai taikomas vaizdo analitikoje, kuriai anksčiau reikėjo nuolatinio žmogaus įsitraukimo. Vaizdo analitikos moduliai geba atpažinti objektus pagal charakteristikas – žmones, transporto priemones, gyvūnus – ir pagal nustatytas taisykles inicijuoti atitinkamą reagavimo scenarijų.
Sistema leidžia ne tik identifikuoti objektus, bet ir automatiškai nustatyti, kada situacija yra įprasta, o kada – rizikinga. Sistemai nustačius įprastai judančius darbuotojus ar gyvūnus, aliarmas nekeliamas. Tačiau fiksuojant neįprastą asmens elgesį, sistemai nereikia papildomų žmogaus patvirtinimų ir reaguojama nedelsiant.
„Anksčiau operatoriui tekdavo realiu laiku stebėti kamerų vaizdą ar peržiūrėti ilgas vaizdo atkarpas ir aiškintis, kas vyksta. Dabar sistema pati įvardija, kas užfiksuota, ir pateikia siūlomą reakciją. Tai sutrumpina laiką nuo signalo iki realios reakcijos bei leidžia operatoriams koncentruotis į sudėtingesnius atvejus“, – sako D. Pocius.
Nestandartiniai mobilūs sprendimai
Lietuvoje „Ekskomisarų biuras“ yra vienintelė saugos įmonė, naudojanti itin pažangią technologiją – autonominę, baterijomis maitinamą mobilią apsaugos sistemą, kuriai nereikalinga elektros energija o veikimą užtikrina DI algoritmai.
„Ši kilnojama, belaidė vaizdo apsaugos sistema, skirta saugoti stacionarius, migruojančius, laikinus, nutolusius ir/ar elektra neaprūpintus objektus be papildomų investicijų į apsaugos sistemų infrastruktūrą“, – pasakoja D. Pocius.
Sprendimas naudojamas miško kirtavietėse, gyvulininkystės kompleksuose, traukinių saugojimo aikštelėse, statybų objektuose ir kitose vietovėse, kur įprastos apsaugos sistemos būtų neefektyvios ar net nėra galimybių jų įrengti.
„Įrangą sudaro judesio davikliai su fotokamera. Daviklis fiksuoja judesį ir automatiškai padaro seriją nuotraukų, kurios perduodamos į debesijos sistemą, kur DI algoritmai identifikuoja pašalinį objektą ir įvertina rizikos lygį. Tai efektyvus klaidingų aliarmų eliminavimas ir tikslingas reagavimas į pavojus“, – pabrėžia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas.
Dronai – didelių teritorijų apsaugai
Didelių teritorijų apsaugai įmonė siūlo autonominius dronus su integruota dirbtinio intelekto programine įranga.
Nuo objekto teritorijos perimetro signalizacijos suveikimo arba pagal iš anksto suderintą grafiką, dronas pakyla ir skrydžių metu su termovizorine kamera filmuoja, analizuoja ir archyvuoja vaizdo įrašus, taip vykdant didelių teritorijų apsaugą dar efektyviau. Autonominis dronas apskrenda, viską mato ir fiksuoja net sudėtingose vietovėse, kurios gali būti sunkiai pasiekiamos patruliams pėsčiomis. Pastebėjus įtartinus veiksmus, pašalinius asmenis ar vagystes, nedelsiant siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas.
DI integracija į dronų sprendimus leido sukurti visiškai automatizuotą patruliavimo modelį. Dronai patys įsikrauna, vertina oro sąlygas ir vykdo maršrutus iki 10 kilometrų teritorijose.
„Jeigu sistema fiksuoja žmogaus šilumos šaltinį teritorijoje, kur tuo metu neturėtų būti jokio judėjimo, reagavimas inicijuojamas iš karto. Jei pažeidėjas mėgina pasišalinti, operatorius gali perimti drono valdymą ir teikti realaus laiko informaciją ekipažams“, – aiškina D. Pocius.
Jis pažymi, kad šis sprendimas buvo kurtas kartu su Lietuvos programuotojais ir įrangos tiekėjais:
„Turėjome adaptuoti technologiją taip, kad ji derėtų su mūsų reagavimo sistema. Šiandien tai vienas efektyviausių būdų saugoti didelio ploto teritorijas.“
Investicijos ir ateitis
Visi bendrovės klientai gali nuotoliniu būdu valdyti apsaugos sistemą per mobiliąją programėlę „Būk ramus“. Ji suteikia galimybę stebėti pranešimus realiuoju laiku, valdyti objekto sritis bei pavojaus atveju vienu SOS mygtuko paspaudimu iškviesti pagalbą – į įvykio vietą nedelsiant vyksta ginkluotas ekipažas.
„Ekskomisarų biuras“ į technologijas investuoja nuolat. Įmonės vertinimu, DI reikšmė saugos sektoriuje tik augs – nuo automatizuotos rizikų analizės iki įvairių apsaugos sprendimų, kurie leis akimirksniu užkirsti kelią incidentams dar prieš jiems įvykstant.
„Sprendimai, naujausios technologijos su integruotu dirbtiniu intelektu, nuolatinės partnerių paieškos ir sėkmingas bendradarbiavimas su jais leidžia mūsų įmonei išlaikyti lyderio vardą jau 31-us metus“, – apibendrina elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius.
Saugumas šiandien – tai nebe spyna ant durų ar signalizacija. Grėsmės tampa išmanesnės, tad ir apsauga turi žengti koja kojon su technologijomis. Dirbtinis intelektas, realaus laiko duomenų analizė ir modernios stebėjimo sistemos – tai naujoji saugumo era. Būtent tokią jėgų sąjungą, kurioje patirtis susitinka su pažangiausiomis technologijomis, siūlo didžiausia Lietuvoje saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“.
Modernus stebėjimo centras, sprendžiantis problemas dar joms neįvykus
Naktį jūsų telefone sušvinta pranešimas – „Aptiktas judesys prie namo.“ Nors esate už šimtų kilometrų, ramybę suteikia žinojimas, kad situaciją galite patikrinti vos keliais paspaudimais. Jei tai tik klaida – atsakymą gaunate iškart. Jei pavojus realus – greitojo reagavimo ekipažas jau pakeliui.
Būtent taip veikia „Ekskomisarų biuras“. Modernus stebėjimo ir valdymo centras dirba be poilsio – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Čia naujausios technologijos ir patyrę profesionalai susilieja į vieną komandą, kad pavojai būtų ne tik pastebėti, bet ir neutralizuoti dar jiems neišaugus į rimtą grėsmę.
Dirbtinio intelekto sistemos realiuoju laiku analizuoja vaizdo medžiagą, geba atskirti įprastą veiklą nuo įtartinos ir akimirksniu įspėja klientus. Tokie algoritmai eliminuoja klaidingus suveikimus, leidžia taupyti darbuotojų laiką ir užtikrina, kad į tikrus pavojus būtų reaguojama žaibiškai.
Pavyzdžiui, jei kamera užfiksuoja objektą namo teritorijoje, sistema gali atskirti, ar tai medžio šakos, ar gyvūnas, ar žmogus ir pranešti apie galimą pavojų dar prieš jam tampant realia problema.
Greitai ir užtikrintai
Saugumo srityje kiekviena sekundė turi kainą. Todėl vienas iš didžiausių „Ekskomisarų biuro“ privalumų – automatizuota greitojo reagavimo ekipažų valdymo sistema. Ji realiu laiku vertina ekipažų užimtumą, eismo sąlygas, kamščius ir atvykimo laiką. Rezultatas? Į įvykio vietą visada siunčiamas tas ekipažas, kuris gali pasiekti jus greičiausiai.
Tokiu būdu reakcijos laikas sutrumpinamas iki minimumo, o pagalba tampa ne pažadu, o garantija.
Ši sistema jau ne kartą padėjo išvengti nuostolių. Pavyzdžiui, viename Vilniaus name suveikus signalizacijai dėl bandymo įsilaužti, artimiausias ekipažas atvyko per kelias minutes – dar prieš įsibrovėliui spėjant praverti duris.
Vidutiniškai „Ekskomisarų biuro“ greitojo reagavimo ekipažai miestuose pasiekia objektus per 7–10 minutes, o regionuose – per 10–15 minučių. Tokie rodikliai leidžia klientams jaustis saugiai, žinant, kad pagalba visada arti.
Apsauga kišenėje – „Būk ramus“ programėlė
Šiandien saugumas telpa į jūsų delną. „Ekskomisarų biuras“ klientams siūlo mobilią programėlę „Būk ramus“, kuri leidžia nuotoliniu būdu valdyti apsaugos sistemas, sekti pranešimus realiu laiku ir, svarbiausia, vos vienu paspaudimu aktyvuoti SOS mygtuką.
Tokiu atveju į įvykio vietą nedelsiant siunčiamas ginkluotas ekipažas – jūsų asmeninė pagalba, pasiekiama iš bet kur ir bet kada.
Ši funkcija praverčia ne tik keliaujant, bet ir būnant namuose. Pastebėjote įtartiną žmogų vaikštinėjantį prie jūsų kiemo? Vienas SOS paspaudimas – ir ekipažas jau pasirengęs patikrinti situaciją bei užkirsti kelią galimam nusikaltimui. Tai tarsi turėti saugumo garantą kišenėje – ramybę, kuri kasdien kartu su jumis.
Belaidės sistemos – apsauga be griovimo darbų
Šiuolaikinės apsaugos sistemos gali būti visiškai belaidės. Jokių papildomų laidų, jokių sienų ar grindų ardymų – tik greitas ir švarus įdiegimas. Todėl jos ypač tinka jau įrengtoms patalpoms, kuriose norisi daugiau saugumo, bet nesinori pradėti remonto darbų.
Visi signalizacijos komponentai veikia belaidžiu ryšiu, o pati sistema ne tik apsaugo nuo įsilaužimo, bet ir iš anksto įspėja apie gaisro ar vandens užliejimo pavojų.
Naudos pavyzdys – Kauno daugiabutyje įrengta belaidė sistema. Savininkams nereikėjo jokių remonto darbų, o vos po kelių mėnesių ji užfiksavo trūkusį vamzdį. Apie incidentą žmonės sužinojo dar būdami darbe – ir laiku išjungė vandenį, taip išvengdami brangiai kainavusio remonto.
Dronai – saugumo ateitis dideliems objektams
Didelių teritorijų ir stambių objektų apsaugą vis dažniau perima integruotos elektroninės sistemos, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka dronai ir pažangi vaizdo analitika.
Dronai su termovizinėmis kameromis leidžia stebėti teritorijas net visiškoje tamsoje, o dirbtinis intelektas automatiškai atpažįsta pašalinius asmenis ar įtartiną veiklą. Tai reiškia, kad grėsmės fiksuojamos iškart, o reagavimas tampa dar greitesnis ir tikslesnis.
Vienoje pramoninėje teritorijoje dronai padėjo užkirsti kelią kuro vagystei. Įsibrovėlius užfiksavęs dronas akimirksniu perdavė signalą į saugos tarnybos valdymo centrą, o greitojo reagavimo ekipažas buvo išsiųstas nedelsiant. Rezultatas – vagys sulaikyti nusikaltimo vietoje.
Dronai saugumo srityje – tai daugiau nei technologija. Tai naujas standartas, kai didžiulės teritorijos stebimos efektyviau, be milžiniškų žmogiškųjų resursų, o klientai gauna maksimalią apsaugą.
Patirtis ir nuolatinė plėtra
„Ekskomisarų biuras“ nuosekliai investuoja į savo plėtrą ir stiprina pozicijas visoje Lietuvoje, plečiant greitojo reagavimo ekipažų, apsaugos sistemų montavimo ir aptarnavimo skyrius. Tai ne tik didžiausia saugos tarnyba šalyje – tai įmonė, turinti daugiau nei 30 metų patirtį bei nuolat tobulinanti technologijas ir paslaugas.
Klientai gali jaustis saugūs bet kuriuo paros metu, o pagalba – pasiekiama vos kelių minučių bėgyje. Kaip sako įmonės atstovai, svarbiausia ne tik greitai reaguoti į pavojų, bet ir užtikrinti, kad klientas visada žinotų: jo paties ir jo turtas saugumas yra patikimose rankose.
Nuolatinė plėtra ir patirtis reiškia vieną dalyką – saugumas čia ne tik pažadas, bet ir kasdienybė.
Net 85 proc. Lietuvos gyventojų savo namuose jaučiasi saugūs – rodo saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ užsakymu atliktas tyrimas. Nors tai ir nuteikia pozityviai, tyrimas taip pat atskleidė nevienodą saugumo namuose jausmo suvokimą. Vieni ramybę jaučia laikydami didelį šunį kieme, o kiti – galėdami matyti apsaugos kamerų stebimo būsto vaizdą savo telefone.
Daugiausia įtakos saugumo jausmui namuose turi kaimynystė
Apklausos duomenimis, net 62 proc. respondentų nurodė kaimynystės saugumą kaip esminį veiksnį, turintį daugiausia įtakos saugumo jausmui namuose. Antroje vietoje (60 proc.) rikiuojasi tvirtos ir patikimos durys bei langai, o trečią dalinasi du apklaustųjų nurodyti veiksniai – gyvenimas kartu su kitais ir lauko apšvietimas (po 43 proc.). Šių rezultatų reikšmę komentuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:
„Pirmiausia, saugi kaimynystė – tai tvirtos bendruomenės jausmas. Jį kuria aktyvus kaimynų įsitraukimas į tarpusavio bendravimą, pasitikėjimas, dalijimasis informacija apie neįprastus įvykius, ar tiesiog paprastas susitarimas stebėti vienas kitų būstus atostogų metu. Tokie dalykai kuria labai aiškų ir patikimą saugumo tinklą bei stiprina saugumo kultūrą. Jei aplinkiniai žmonės bendrauja, reaguoja į pašalinius įtartinus asmenis ar automobilius, pasitiki vieni kitais, saugos lygis kyla automatiškai.“
Tai tik įrodo, kad daugeliui Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo amžiaus, saugumo namuose jausmas yra dvejopas. Jis susideda iš fizinės apsaugos elementų ir psichologinių aspektų. Kitaip tariant, kai durys tvirtos, o kaimynai patikimi – jaučiamės bene saugiausiai. D. Pocius pastebi, kad tai susiję ir su socialiniais veiksniais:
„Saugumo jausmas namuose nėra tik emocija. Tai ir socialinį statusą bei gyvenimo kokybę atspindintis rodiklis, kuriam įtakos turi pajamos, gyvenamoji vieta, šeimos sudėtis bei turimos apsaugos priemonės. Iš tyrimo matyti, kad dažniau nesaugiai jaučiasi žemiausias pajamas gaunantys žmonės, o labai saugūs jaučiasi tie, kurių vienam šeimos nariui tenka bent 1500 eurų pajamos.“
Specialistas taip pat pažymi, kad šeimoms, kurios turi vaikų iki 18 metų, saugumo jausmui namuose didžiausią įtaką turi gyvenimas su kitais žmonėmis. „Vadinasi, saugios bendruomenės aspektas yra svarbus visiems – tai suteikia ramybę tiek gyvenant su šeima, tiek vienišiems asmenims“, – aiškina D. Pocius.
Nerimauja dėl įvairių grėsmių
Kaip rodo tyrimas, bendrai visoms kartoms baisiausios grėsmės namų saugumui išlieka tradicinės. 7 iš 10 apklaustųjų nurodo gaisrą, pusė tyrimo dalyvių – įsilaužimą ar vagystę, o maždaug 40 proc. respondentų – techninius gedimus, tokius kaip elektros ar dujų avarijos bei užliejimai.
Tyrimas taip pat išryškino ir įdomių skirtumų tarp įvairių kartų atstovų. Pavyzdžiui, jaunimas iki 34 m. saugumą namuose sieja su gera kaimynyste, o vyresni žmonės, kurie gyvena kaimiškose vietovėse ir nuosavuose namuose – su šunų ir kitų augintinių turėjimu.
D. Pociaus teigimu, vis dėlto nuo įvairių grėsmių geriausiai saugos apsaugos sistemos:
„Šiuolaikinės apsaugos sistemos nebėra tik tos, kurios perspėja tik apie įsilaužimą. Vaizdo stebėjimo kameros gali padėti išaiškinti pažeidėjus, o perimetro apsaugos sistema, kuri ypač praverčia privačių namų savininkams, perspės apie pavojų įsibrovėliui vos tik peržengus sklypo ribą.
Apsaugos sistemas galima papildyti ir specialiais jutikliais. Pavyzdžiui, gaisro prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui pasitarnauja ne tik dūmų, bet pažangesni temperatūros jutikliai, kurie apie kylantį gaisrą praneša dar net nepasirodžius atvirai liepsnai ir dūmams. Taip pat ir vandens nuotėkio jutikliai, kurie aptinka prasidedantį užliejimą ir apie tai informuoja šeimininkus dar vandeniui nespėjus pridaryti daug žalos.“
Visų kartų saugumo poreikiams – vieningas sprendimas
Jei reikėtų išskirti bendrą šio tyrimo vardiklį – tai būtų apsaugos sistemos. Net 44 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokios priemonės kaip signalizacija, judesio jutikliai ar stebėjimo kameros labai prisideda prie saugumo jausmo namuose.
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius paaiškina, kad šiuolaikinės apsaugos sistemos gali atliepti skirtingų kartų atstovų poreikius:
„Net ir paprasta apsaugos sistema, kuri sudaryta vos iš kelių judesio jutiklių ir yra sujungta su saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu, gali ne tik suteikti didesnį saugumo jausmą, bet ir realiai apsaugoti turtą ir užkardyti galimas vagystes. Apsaugos sistema yra naudinga visų amžiaus grupių žmonėms, gyvenantiems įvairaus tipo būstuose. Tas žinojimas, kad esant galimam pavojui į jūsų namus atvyks greitojo reagavimo ekipažas net ir tada, kai jūsų nėra namuose, suteikia didesnį emocinį komfortą.“
Jis taip pat pažymi, kad dar daugiau saugumo suteiks ir papildomos, modernios apsaugos sistemų funkcijos.
„Iškilus pavojui, galima išsikviesti pagalbą per saugos tarnybos programėlę vos vienu mygtuko paspaudimu. Tokia funkcija praverčia visiems, kuriems namuose tenka būti vieniems, o ypač – senjorams ar paaugliams. Investuoti į apsaugos sistemą ir saugos tarnybos paslaugas – tai reiškia garantuoti savo ramybę nepriklausomai nuo amžiaus, šeimyninės padėties ar gyvenimo būdo ypatumų“, – apibendrina pašnekovas D. Pocius.
Reprezentatyvi internetinė apklausa „Ekskomisarų biuro“ užsakymu atlikta 2025 m. gegužės mėnesį. Tyrime dalyvavo 609 respondentai nuo 25 iki 74 metų amžiaus.
Pirmasis būstas – ypatingos svarbos pirkinys, nepriklausomai nuo to, ar tai namas, ar butas. Nors nuosavybės įsigijimas teikia daug džiaugsmo, rūpesčiai dažnai neaplenkia: pastebima, kad pirmaisiais metais naujakuriai susiduria su didesne vagysčių, užliejimų ir gaisro rizika. Specialistai įspėja, jog, be būsto įrengimo, naujieji namų šeimininkai turėtų kuo greičiau pasirūpinti būsto draudimu ir tinkamomis apsaugos sistemomis.
„Pagal draudimo statistiką, naujakuriams didžiausius nuostolius dažniausiai sukelia užliejimai. Ypač kai laiku nebuvo pastebėti ar iškart išspręsti montavimo brokai. Vanduo per valandą gali pridaryti žalos už tūkstančius eurų. Antroje vietoje – vagystės, kai dar neįrengta signalizacija: tušti, bet nauji butai su nauja technika tiesiog traukia ilgapirščius.
Trečioje vietoje – ugnies rizikos, dažniau kylančios dėl netinkamo buitinės technikos pajungimo arba naujakurių eksperimentų su šildymo sprendimais. Išvada paprasta – naujakuriai yra pažeidžiamesni, nes dar „nepažįsta savo namų“, o kai kurios rizikos jiems tiesiog dar neatrodo realios“, – įžvalgomis apie naujakurių patiriamas rizikas dalinasi BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius.
Senos ir naujos statybos būstuose – skirtingos rizikos
Kaip teigia M. Ratkevičius, naujos statybos būstuose rizikos dažniau susijusios su statybų defektais arba statybų proceso pasekmėmis, o senesniuose būstuose – ypač nerenovuotuose – rizikos labiau susijusios su nusidėvėjimu:
„Naujuose būstuose rizika yra didesnė būtent dėl nežinomybės ir nepatikrintų sistemų. Tai būtų nesandarios siūlės, netinkamai sureguliuotas vėdinimas, šildymas ir santechnika. Taip pat ir dėl neaiškios kaimynų dinamikos ir statytojų techninių defektų. Senesniuose būstuose yra kiek kitaip – didžiausios rizikos kyla dėl senų vamzdynų, silpnos elektros instaliacijos, pasenusios buitinės technikos ar susidėvėjusių stogų.“
Ekspertas taip pat pažymi ir saugumo priemonių trūkumą: pavyzdžiui, kai naujakuriai dar nėra įsirengę signalizacijos ar papildomų durų apsaugų. Dėl to jie tampa patrauklesniais taikiniais ilgapirščiams.
Visapusiškai apsaugai reikalingas ne tik draudimas
Su vagystėmis, užliejimais ir gaisru susijusias rizikas gerokai sumažina pažangios namų apsaugos sistemos, sukuriančios vieningą namų apsaugos ekosistemą. Jų privalumus komentuoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas Donatas Pocius:
„Naujakuriai turėtų pasirūpinti išankstinio perspėjimo priemonėmis, tokiomis kaip dūmų ir anglies monoksido detektoriai, papildomi šilumos detektoriai, įspėjantys apie pavojingai įkaitusius paviršius dar iki atviros liepsnos atsiradimo, vandens nuotėkio detektoriai, kurie identifikuoja vandens užliejimą, dar nespėjus pridaryti daug žalos ir, žinoma, signalizacija, kuri apsaugo nuo vagysčių.
Apsaugos sistemą rekomenduojame prijungti prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, kad būtų žaibiškai reaguojama į pavojaus signalus ir užkertamas kelias nuostoliams net ir tada, kai šeimininkų nėra namie. Tik taip bus užtikrinta nuolatinė turto apsauga 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Bendradarbiavimas su saugos tarnyba gali padėti ne tik užkirsti kelią pavojui, bet ir padėti sumažinti nuostolius ar jų visai išvengti bei apsaugoti savo ir artimųjų gyvybę ir sveikatą.“
D. Pocius atkreipia dėmesį ir į naujakurių klaidas ir kelis niuansus, kurie gali lemti išaugusią vagysčių riziką, ypač pirmaisiais mėnesiais, kai būstas dar tik įrenginėjamas:
„Butai pirmuose aukštuose, taip pat pirmųjų aukštų balkonai ir terasos palengvina vagišių darbą. Apžiūrėti ir įvertinti potencialų laimikį tokiuose būstuose ir į juos patekti yra žymiai lengviau, todėl būstų šeimininkai turėtų kuo anksčiau pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis. Rekomenduojame, kuo anksčiau įsirengti patikimus užraktus, lauko apšvietimą, veikiantį nuo judesio, bei apsitverti teritoriją.
Taip pat patariame uždengti langus, kad vagys nematytų brangių įrankių, įrenginėjamos buitinės technikos ar brangių apdailos medžiagų, kurias jie galėtų pavogti. Dar neužbaigto įrengti būsto apdrausti negalima, todėl tokiu atveju praverstų mobili apsaugos sistema, sujungta su saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centru.“
Nuostolius sumažins apsaugos sistema ir draudimas
Apjungę apsaugos sistemas ir draudimą, naujakuriai galės jaustis gerokai ramiau. Saugos tarnyba greitai reaguos ir užkirs kelią tokiam galimam pavojui kaip vagystė, gaisras ar užliejimas šeimininkams net ir nebūnant namuose. O patyrus nuostolių, draudimas juos padengtų. Tai ypač svarbu naujakuriams, nes būsto remontas ar daiktų keitimas sudaro nemažą dalį įsikėlimo išlaidų, tad nenumatyti nuostoliai gali stipriai sujaukti biudžetą.
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas D. Pocius pataria, kaip užtikrinti būsto apsaugą nuo nelaimių ir įsibrovimų:
„Įsirenginėjant būstą, būtina pasirūpinti bent jau bazine apsaugos sistema – signalizacija su judesio detektoriais, kurie įspėtų apie nepageidaujamus asmenis būsto viduje. Siekiant visapusiškos apsaugos, svarbu apsaugoti visas pažeidžiamiausias vietas – įėjimo zonas, tokias kaip pagrindinės durys, terasos ar balkonai, taip pat pirmojo aukšto langus. Ant šių vietų rekomenduojama įrengti magnetinius daviklius, kurie praneš apie bet kokį atidarymą ar pažeidimą.
Taip pat reikėtų įsirengti judesio daviklius kiekvienoje patalpoje, kurie įspės apie nepageidaujamą asmenį viduje. Ir, žinoma, privaloma turėti dūmų jutiklius, kurie leis išvengti gaisro pavojaus, ir vandens jutiklius, kurie padės išvengti užliejimo. O jei leidžia galimybės – verta įsidiegti ir vaizdo stebėjimo sistemą. Ji ne tik fiksuos įtartinus veiksmus ar asmenis, bet ir padės identifikuoti pažeidėjus.
Tokie sprendimai ne tik stiprina saugumą, bet ir gali sumažinti draudimo įmokas, nes taip draudimo bendrovei parodysite, kad patys aktyviai imatės prevencinių priemonių.“
BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų skyriaus vadovas M. Ratkevičius taip pat pataria nedelsti:
„Dažnai žmonės draudimą palieka „kai apsigyvensim“, bet nutikimai gali įvykti dar prieš persikraustant – pavyzdžiui, statybininkas palieka atsuktą vamzdį, o jūs tai pastebite tik tada, kai žala jau padaryta. Apdrauskite ne tik sienas, bet ir namų turtą. Pastebime, jog namų šeimininkai apsidraudžia tik konstrukcijas, o nuostoliai dažniausiai kyla dėl sugadintų daiktų. Taip pat nesirinkite draudimo pagal mažiausią kainą – rinkitės tokį, kuris dengtų realias rizikas“.
Vos tik atšilus orams, kiemai, terasos ir sodai prisipildo gyvenimo – vakarienės po atviru dangumi, savaitgaliniai pasisėdėjimai su draugais ir grilinės ar kita brangi lauko įranga tampa neatsiejama sezono dalimi. Tačiau toks gyventojų atsipalaidavimas vilioja ir nekviestus svečius – šiltuoju metų laiku vagysčių iš nuosavų namų teritorijų ar net butų balkonų padaugėja iki 30 proc. Ekspertai pasakoja, kaip veikia ilgapirščiai ir kokių priemonių imtis, kad turtas netaptų lengvu taikiniu.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užregistruotos 695 vagystės iš gyvenamųjų patalpų – tai kiek mažiau nei ankstesniais metais (2023 m. – 726, 2022 m. – 812). Tačiau, kaip teigia „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius, tai nereiškia mažėjančių nuostolių.
„Vagysčių skaičius kol kas išlieka panašus, tačiau nuostolių vertė kasmet didėja. Augant pragyvenimo lygiui, proporcingai didėja ir pavogto turto vertė. Vagystes taip pat dažnai lemia ekonominiai veiksniai, sezoninis nedarbas bei patogi prieiga prie objektų“, – sako jis.
Švenčių, atostogų ir šiltuoju metu vagysčių skaičius išauga net iki 30 proc. Dažniausiai taikomasi į lengvai pasiekiamus nuosavų namų ar kotedžų kiemus, tačiau vagystės neretai įvyksta ir iš pirmo aukšto butų balkonų bei terasų.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, vidutinė išmoka už iš kiemų ar butų terasų pavogtus daiktus siekia apie 1 000 eurų, tačiau yra buvę atvejų, kai nuostoliai viršijo ir 5 000 ar net 8 000 eurų.
Kaip mąsto ir veikia vagys?
Pasak D. Pociaus, vagystės iš kiemų dažniausiai įvyksta dviem būdais – planuotai arba spontaniškai. Planavimas apima ilgesnį objekto stebėjimą ir daiktų paėmimą, kai šeimininkų nėra namuose, dažniausiai – naktį. Spontaniškos vagystės vykdomos kad ir dienos metu, pastebėjus lengvai prieinamus naudingus, vertingesnius daiktus.
„Vagys pirmiausia ieško lengvų taikinių – namų be tvoros arba su neužbaigta tvora, be kiemo apšvietimo ar signalizacijos, labiau nutolusių namų. Silpnas objektų vietas jiems išduoda stumdomos terasų durys, lengvai įveikiami garažo vartų užraktai, pirmo aukšto langai“, – dalinasi saugumo ekspertas.
Iš gyventojų teritorijų dažniausiai dingsta kamado kepsninės, dviračiai, paspirtukai, motociklai, vejos robotai, nešiojami kompiuteriai, nes vasarą mėgstama dirbti lauke, dujiniai katilai, įvairūs sodo ar statybiniai įrankiai. Vagys tikrai nevengia ir mažesnės vertės daiktų – iš kiemo gali dingti lauko baldai, dekoracijos, net palikti batai ar rūbai, įspėja ekspertas.
Kas atbaido vagis?
D. Pocius teigia: tai, ką vagys mato iš pirmo žvilgsnio, daro didelę įtaką jų sprendimui veikti arba trauktis.
„Vagis gali padėti atbaidyti aiškiai matomos apsaugos priemonės – vaizdo kameros, judesio šviestuvai, saugos tarnybos įspėjamieji „objektas saugomas“ ženklai. Net ir paprastas lipdukas ar užrašas apie budrų šunį gali pakeisti nusikaltėlio planus“, – sako D. Pocius.
Neretai menkai apsaugoti būna naujakurių būstai, ypač kol dar vyksta statybų, įrengimo darbai – namuose paliekama planuojama montuoti įranga, įrankiai, o savininkų nuolatos dar nėra. Dažnai tokiais atvejais pirmiausia biudžetas skiriamas pačiam įrengimui, kad šeimos galėtų kuo greičiau įsikelti, o apsauga nueina į antrą planą, tačiau būtent tuo ir naudojasi vagys.
Ekspertai pastebi, kad šiandieniniai modernūs saugos sprendimai gali būti pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis – net jei statinys dar nebaigtas ar nėra nuolatinio elektros tiekimo, pavyzdžiui, mobilios, belaidės apsaugos sistemos, leidžiančios stebėti visą teritoriją. Tai padėtų naujakuriams išvengti ilgapirščių.
Pasak M. Balinsko, tinkama apsauga svarbi dar ir todėl, kad už apdraustą turtą vagystės atveju gautumėte kompensaciją.
„Svarbu žinoti, kad norint apsaugoti kieme laikomą turtą, reikia pasirinkti papildomas rizikas lauko baldams, lauko technikai ir įrangai. Draudimas galioja tik tuo atveju, kai turtas pavagiamas iš aptverto sklypo teritorijos ar buto terasos. Svarbiausia – turėti daikto nuosavybės dokumentus, nuotraukas, ir apie vagystę pranešti policijai“, – pažymi draudimo ekspertas.
Ar užtenka turėti signalizaciją?
M. Balinsko teigimu, norint apsaugoti savo turtą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo praktikos nepalikti lauke brangių, neprižiūrimų daiktų neaptvertoje teritorijoje. Jei jie nėra naudojami, laikyti viduje. O, pavyzdžiui, lauko baldus ar kitus vertingesnius, nesandėliuojamus daiktus verta rakinti, tvirtinti prie pastatų ar terasų.
„Kiekvienas nutikęs įvykis pirmiausia yra nemalonus emociškai, o prarastas daiktas gali turėti nebūtinai finansinę vertę jo savininkui. Moralinės žalos niekas nepadengs, todėl visais atvejais svarbiausia būti sąmoningiems ir patiems atsakingai saugoti savo turtą“, – sako ekspertas.
M. Balinskas taip pat pataria vertingus daiktus registruoti ar kitaip pažymėti – tai gali pasitarnauti daiktų ieškant, juos atpažįstant ar apsunkinti galimybę pavogtus daiktus parduoti.
Saugos ekspertas D. Pocius primena, kad reikėtų apsunkinti vagims kelią, t. y. aptverti teritoriją, pasirūpinti apšvietimu, apsaugos sistemomis, neužmirštant jomis naudotis, bei kitais būdais, kurie rodytų vagims, kad turtas nėra lengvai prieinamas.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į vieną svarbią taisyklę, kurią dauguma vis pamirštame.
„Jokiu būdu nesidalinkite soc. tinkluose informacija, kur ir kokiam laikui išvykstate. Geriausia – apskritai – venkite kelti nuotraukas, kuriose būtų matomas brangus ir laisvai prieinamas jūsų turtas. Gali atrodyti, kad jūs juk neturite daug sekėjų, o tarp jų daugausia artimiausias ratas, tačiau sukčiai tikrai seka ir tokius profilius bei pasinaudoja juose skelbiama informacija“, – sako jis.
Statistika rodo, kad reikšminga dalis vagysčių ir kitų su turtu susijusių incidentų įvyksta ne dėl apsaugos priemonių stokos, o dėl jų netinkamo naudojimo. Remiantis naujausiais duomenimis, net iki 15 proc. vagysčių įvyksta todėl, kad signalizacija nebuvo įjungta arba jos įranga buvo pasenusi, neveikianti ar netinkamai prižiūrėta.
„Šis faktas atskleidžia paradoksalią situaciją – gyventojai investuoja į apsaugos sistemas, siekdami užtikrinti savo turto ir artimųjų saugumą, tačiau neretai šių sistemų galimybės lieka neišnaudotos. Neįjungtos signalizacijos, sugedę jutikliai ar net nežinojimas, kad sistema nebeveikia, lemia tai, jog turint technines priemones realiai niekas nesaugoma“, – praktinėmis žiniomis dalijasi saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
Kas išduoda netinkamą apsaugos sistemos veikimą?
Pasak saugos eksperto D. Pociaus, vien įsirengti apsaugos sistemą nepakanka. Norint užtikrinti ilgalaikį saugumą, būtina ne tik ją reguliariai tikrinti, bet ir, laikui bėgant, atnaujinti, nes pasenusios sistemos gali prarasti savo efektyvumą. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į kelis esminius veiksnius, kurie signalizuoja apie netinkamą namų apsaugos sistemos veikimą:
1. Jautrumą praradę jutikliai ir netikslius vaizdus perduodančios kameros
Vieni pagrindinių apsaugos sistemos komponentų yra jutikliai. Jie yra pirmieji, turintys reaguoti į įsilaužimą ar kitus pavojus. Tačiau laikui bėgant šie įrenginiai gali prarasti jautrumą, o tai gali lemti, kad sistema neužfiksuos įsibrovėlio judesių. Reikia žinoti, kad jei kažkuris jutiklis neveikia, tai jis neperduoda signalo į apsaugos sistemos centralę, tad ta zona ar patalpa tampa nesaugoma, nepriklausomai nuo to, kad kitų zonų jutikliai veikia be priekaištų. Tokiu atveju, vagiui patekus į zoną, kur jutiklis neveikia, signalizacija neperduos pavojaus signalo saugos tarnybai ir įsibrovėlis be jokių kliūčių galės „darbuotis“ jūsų namuose.
Vaizdo kameros taip pat yra svarbi apsaugos priemonė, tačiau pasenusios, nenuvalytos, prastai veikiančios kameros gali neužfiksuoti įsibrovėlio veido ar kitų svarbių detalių, kurios padėtų greičiau išaiškinti nusikaltimą.
2. Sutrikęs signalizacijos garsas
Ne mažiau svarbus apsaugos sistemos komponentas yra garsinis signalas. Jei signalizacijos garsas veikia netinkamai, pavyzdžiui, yra per tylus arba apskritai neveikia, tai gali lemti, kad net ir įvykus įsilaužimui, nusikaltėlis nebus pakankamai išgąsdintas, o kaimynai ir aplink esantys žmonės pavojaus signalo neišgirs. Tai gali būti kritinė klaida, nes signalizacijos garsas dažnai veikia kaip pirmas įspėjimas tiek savininkams, tiek aplinkiniams.
3. Klaidingi pavojaus signalai
Pasenusios sistemos gali suveikti ir nesant realios grėsmės, pavyzdžiui, prabėgus mažam gyvūnui ar papūtus stipresniam vėjo gūsiui. Siekiant išvengti klaidingų pavojaus signalų kai kurie namų šeimininkai ne tvarko gedimą, o tiesiog atjungia tokius jutiklius, tačiau toks neapgalvotas sprendimas ne tik sumažina apsaugos sistemos efektyvumą, bet ir sukuria imituotą saugumo jausmą.
Be to, nuolatiniai klaidingi signalai ilgainiui mažina gyventojų pasitikėjimą apsaugos sistema. Tokiu atveju gyventojai į pavojaus signalus nebereaguoja rimtai ir gali atmesti realią grėsmę traktuodami kaip dar vieną nereikšmingą signalą.
Pasenusi technika riboja šiuolaikinių namų saugumą
Kita aktuali problema – senesnės kartos apsaugos sistemos dažnai nėra suderinamos su šiuolaikinėmis technologijomis, o tai ženkliai apriboja jų funkcionalumą.
Kaip teigia „Ekskomisarų biuras“ saugos specialistas D. Pocius, daugelis tokių apsaugos sistemų neturi integracijos galimybės su mobiliosiomis programėlėmis, todėl jų valdymas per atstumą tampa sudėtingas ar net neįmanomas. Be to, jos dažnai nepalaiko integracijos su išmanių namų sistemomis ir negali būti susietos su išmaniaisiais durų skambučiais, garažo vartų atidarymu, apšvietimo ir šildymo valdymu ar kitais išmaniaisiais įrenginiais. Tokie apribojimai ne tik kelia nepatogumų, bet ir trukdo efektyviai užtikrinti visapusišką namų saugumą bei automatizuotą valdymą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad senesnio tipo apsaugos sistemos dažnai nesuteikia galimybės gauti pranešimų realiuoju laiku. Tokiais atvejais namų šeimininkai negali nuotoliniu būdu stebėti, kada sistema buvo įjungta ar išjungta, kada atlikti testavimo veiksmai ar fiksuoti pavojaus signalai.
Naujos kartos sistemos dera su moderniu interjeru
„Pastebime, kad mūsų klientams nemažiau svarbus ir estetinis apsaugos sistemų vaizdas. Įranga turi derėti su namų interjeru, atspindėti kliento lūkestį turėti jaukius, elegantiškus ir stilingus namus. Deja, senesnės sistemos, stokojančios modernumo, šiuolaikiškame interjere neretai gadina vaizdą“, – teigia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.
Pasak jo, dažnu atveju senos apsaugos sistemos turi dideles, gremėzdiškas centrales, kurias tenka slėpti spintose ar specialiai tam pritaikytose vietose. Be to, kai kurių gamintojų įrenginiai tiesiog nesiderina prie šiuolaikinių interjero sprendimų tiek savo forma, tiek spalvine gama ar apdailos medžiagomis.
„Svarbu paminėti ir tai, kad senesnės apsaugos sistemos ne tik atrodo neestetiškai, bet ir jų valdymas yra paremtas mygtukais, kai tuo tarpu modernios sistemos dažniausiai yra valdomos išmaniu liečiamu ekranu ar mobiliąja programėle“, – apibendrina D. Pocius.
Užsisakyk savo turimos apsaugos sistemos techninį patikrinimą arba iškart atnaujink apsaugos sistemą, o „Ekskomisarų biuras” specialistai padės išsirinkti, pritaikys pagal jūsų poreikius bei sumontuos.
Didžiausia Lietuvos saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“ žengia dar vieną reikšmingą plėtros žingsnį – įmonė įsigijo 100 proc. saugos tarnybos „Rimsigna“ ir „Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra“ akcijų. Šiuo strateginiu sandoriu, pasirašytu paskutinę žiemos dieną, bendrovė žengia į naujus miestus ir stiprina savo pozicijas Kauno apskrityje, užtikrindama dar sklandesnį paslaugų teikimą tiek esamiems, tiek būsimiems klientams.
Daugiau nei du dešimtmečius veikiančios, Kaišiadorių rajone įsikūrusi įmonė „Rimsigna“ ir Kėdainiuose esanti „Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra“ teikia elektroninės saugos paslaugas: būstų ir kitų objektų apsaugą bei apsaugos sistemų montavimą ir techninę priežiūrą. Abi įmonės bendrai aptarnauja apie 2000 klientų ir 2023 metais sugeneravo daugiau nei 700 tūkstančių apyvartą.
„Ekskomisarų biuro“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko teigimu šie įsigijimai yra ilgalaikės plėtros strategijos dalis, leidžianti optimizuoti veiklą ir didinti efektyvumą.
„Nuosekliai investuojame į įmonės plėtrą bei stipriname savo pozicijas regionuose, o šio sandorio dėka įsitvirtinsime Kaišiadorių mieste ir padidinsime savo pajėgumus Kėdainiuose. Turime didžiausią greitojo reagavimo ekipažų skaičių Kauno regione, o su šiuo įsigijimu dar labiau išplėsime greitojo reagavimo ekipažų komandą, užtikrinsime efektyvesnę veiklą ir suteiksime operatyvesnes paslaugas klientams“, – sako V. Labeckas.
Pasak „Ekskomisarų biuro“ vadovo įsigytų įmonių komandos puikiai pažįsta šiuos miestus ir vietos gyventojus, tad apjungus abiejų bendrovių patirtį bus ne tik išlaikyta, bet ir pagerinta paslaugų kokybė.
„Įsigijome stiprias įmones, kurios turi puikią reputaciją ir ilgametę patirtį. Vertiname jų įdirbį ir ketiname darbą tęsti, o bendrų kompetencijų ir inovacijų dėka klientams galėsime pasiūlyti dar kokybiškesnes paslaugas. Sinergija tarp mūsų įmonių atneš apčiuopiamą naudą – tiek efektyvesnį aptarnavimą, tiek platesnį inovatyvių apsaugos sprendimų spektrą“, – pabrėžia V. Labeckas.
Saugos tarnybų „Rimsigna“ ir „Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra“ vadovas Vidas Drulia teigia, kad sprendimas parduoti įmones buvo atsakingai apsvarstytas ir pasirinkti patikimiausi partneriai.
„Visų pirma esu dėkingas savo komandai, darbuotojams ir klientams, kurie tiek metų mumis tikėjo ir pasitikėjo. Sprendimas parduoti įmones nebuvo lengvas, tačiau gerai apgalvotas – siekėme užtikrinti tolesnį jų augimą ir aukštos kokybės paslaugų tęstinumą. Tad esu tikras, kad perduodame įmones į patikimas rankas – „Ekskomisarų biuras“ turi aiškią viziją, kaip plėsti paslaugų spektrą ir užtikrinti aukščiausią saugumo standartą, tad neabejoju, kad neapvils klientų, o jų patirtis bei inovatyvūs sprendimai ne tik išlaikys, bet ir sustiprins teikiamų paslaugų kokybę“, – sako V. Drulia.
Po sandorio įvyks įmonių prisijungimo procesas. „Džiaugiamės, kad „Rimsigna“ ir „Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra“ komandos taps mūsų kompanijos dalimi. Esame tikri, kad tai leis užtikrinti aukštesnį klientų saugumo lygį ir tiek esami, tiek nauji klientai iš karto galės pajusti šios sinergijos privalumus: išbandyti modernius apsaugos sprendimus paremtais dirbtinio intelekto algoritmu, inovatyvius belaidžius apsaugos sprendimus, mobilias aplikacijas bei greitą aptarnavimą ir kokybišką paslaugų teikimą“, – teigia V. Labeckas.
Finansinių sandorio detalių „Ekskomisarų biuras“ neatskleidžia.
„Ekskomisarų biuro“ apyvarta pernai augo apie 10 proc., lyginant su 2023 metais, ir pasiekė apie 33 mln. eurų. Šį stabilų augimą lemia ne tik strateginiai įsigijimai, bet ir klientų pasitikėjimas bei bendrovės gebėjimas pasiūlyti pažangius saugumo sprendimus. Šiuo metu „Ekskomisarų biuras“ saugo daugiau kaip 23 tūkst. objektų, o įmonės komandą sudaro daugiau nei 1700 darbuotojų.
Šis sandoris – dar vienas įrodymas, kad „Ekskomisarų biuras“ išlieka lyderiaujančia saugos tarnyba Lietuvoje, nuolat investuojančia į savo plėtrą, technologijas, profesionalių darbuotojų išlaikymą ir aukščiausią paslaugų kokybę.
